Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Ką daryti padidėjus oro taršai?
Aktualijos

Ką daryti padidėjus oro taršai?

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos agentūra (AAA), Lietuvoje nuo kovo 31 d. dėl oro teršalų pernašos iš pietų (dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos) fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis KD10. Kovo 31 d. KD10 paros ribinė vertė 1–1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 d. – 1,5–2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse. Šįryt oro kokybė išlieka prasta visoje Lietuvoje –  ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse fiksuojamos aukštos ir labai aukštos KD10 koncentracijos.

Oro taršos duomenis galite stebėti realiuoju laiku AAA interneto svetainėje adresu http://193.219.53.11/ap3/ (duomenys atnaujinami kas valandą).

Daugiau informacijos rasite čia: https://aaa.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/oras

Kietųjų dalelių poveikis žmonių sveikatai

Kietosios dalelės (KD) – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių ir kt. KD gali būti ir biologinių komponentų: alergenų, mikroorganizmų. Sacharos dulkės yra kietųjų dalelių rūšis, kilusi iš Sacharos dykumos Šiaurės Afrikoje. Dykumos dulkių 48 % yra dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo artimas 10 µm. Dominuoja SiO₂ (59,99 %), Al₂O₃ (14,13 %), Fe₂O₃ (6,85 %), CaO (3,94 %), MgO (2,60%) ir K₂O (2,35 %) – kvarcas, magnetitas / hematitas, karbonatai.

Didesnės dalelės (KD10) paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį. Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos (jautriai) grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.

„Dažniausiai gali pasireikšti akių, nosies ir gerklės dirginimas, dusulys, kosulys, susilpnėjusi plaučių funkcija, ypač sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga, padidėjęs kvėpavimo takų imlumas kvėpavimo takų infekcijoms, ypač vaikų, paūmėjusios kvėpavimo takų alerginės uždegiminės reakcijos“, – paaiškina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip parengti virtuvės projektą, kuris būtų lengvai pritaikomas ateityje?
Kitas straipsnis Pravardė – įžeidimas ar pripažinimo ženklas?

Susiję straipsniai

Tyrimas: trims iš keturių Lietuvos gyventojų būstas – per brangus

11 gegužės, 2026

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.