Nors už lango – dar pats vasaros įkarštis, o iki kuprinių užpildymo spalvotais sąsiuviniais dar toli, tačiau ugdymo specialistai jau dabar ragina tėvus pradėti ruošti savo atžalas Rugsėjo 1-ajai – dienai, paženklintai kardelių aromatu, jaudulio ašaromis ir nenugalimu smalsumu prisiimti naują atsakomybę. Apie tai, kokius namų darbus reikia atlikti likus vos porai mėnesių iki vaiko gyvenime svarbios datos, pasakoja 21 metų patirtį turinti pradinių klasių mokytoja Valdonė Navickaitė ir psichologė, programos „Didysis draugas“ vadovė Asta Blandė.
Pirmieji žingsniai – jau darželyje
Pedagogės teigimu, tiesiogiai ar netiesiogiai mokyklai vaikus rengiame jau nuo gimimo. Tėvai savo pavyzdžiu bei įsiklausydami į mažylius moko juos išreikšti savo jausmus, tinkamai bendrauti, susidoroti su iškilusiomis problemomis. Taip formuojami pirmieji savarankiškumo įgūdžiai, pratinama laikytis dienos režimo. Vėliau ugdomas poreikis skaityti knygas, noras pažinti pasaulį, atrasti, suprasti, atsakyti į klausimus.
„Viso to, tik kitu lygiu, reikės ir mokykloje. Kalbėdamiesi su vaiku, atversdami naujas knygas, skaitydami pasakas, dainuodami lopšines, keliaudami, lankydamiesi teatruose ir panašiai, mes rengiame vaiką naujam mokykliniam gyvenimo etapui“, – sako V. Navickaitė.
Tiesa, kryptingesnis pasirengimas dažniausiai prasideda paskutiniais ikimokyklinės vaikystės metais. Į šį procesą sėkmingai įsitraukia ir pedagogai, kurie siekia realizuoti priešmokyklinio ugdymo programos nuostatas.
Tėvų uždavinys – suformuoti tikrovę atitinkančius vaiko lūkesčius
Kitas svarbus žingsnis, už kurį jau atsakingi tėvai, o ne ikimokyklinio ugdymo pedagogai, yra suformuoti pozityvius, tačiau tikrovę atitinkančius vaiko lūkesčius.
„Į mokyklą vaikas turėtų ateiti su dideliu noru pažinti pasaulį, rasti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus, išmokti tai, ko anksčiau nemokėjo. Žinoma, mokinys susidurs su gana aiškios struktūros veikla, tam tikromis taisyklėmis, aiškiai apibrėžtais reikalavimais. Tačiau labai svarbu, kad vaikas žinotų ir suprastų, jog taisyklės, nauji reikalavimai atsiranda ne todėl, kad taip reikia ar kad kas nors nori pajudinti jo komforto zoną, o todėl, kad tai užtikrins didžiausią jo sėkmę kopiant į mokslo ir žinių kalną“, – aiškina pradinių klasių mokytoja V. Navickaitė.
Pedagogei antrina ir psichologė Asta Blandė. Jei mokyklą pristatysime kaip iššūkį, gali būti, kad vaikas lauks jos kaip tam tikro nuotykio, per kurį turės vaidinti tam tikrą vaidmenį. Psichologė šį etapą siūlo pristatyti naudojant klausimus ir skatinant vaiko vaizduotę.
„Klauskite ir klausykitės. Bendraudami apie mokyklą, aptarkite, kuo mokykla skiriasi nuo darželio, pasikalbėkite apie pamokos trukmę ir kaip vaikas įsivaizduoja elgesio reikalavimus pamokos metu. Užduokite klausimų apie draugus ir bendravimą, kokią patirtį jis atsineša iš darželio ar parengiamosios klasės ir ką gali panaudoti kaip jau turimus įgūdžius. O svarbiausia – neskaitykite paskaitos apie mokinio taisykles, nes greičiausiai jis jų neįsimins. Būkite draugiški ir pagarbūs savo vaikui, tada ir mokykloje jis bus toks su kitais“, – pataria A. Blandė.
Nuo to, su kokia emocija tėvai pristatys šį naująjį etapą, priklausys, kaip vaikas jį priims. Todėl nerimą balse derėtų pakeisti smalsumu ir susidomėjimu – tik taip būsimasis pirmokas pro duris išeis kupinas pasitikėjimo savimi ir pojūčio, kad jis šiandien yra „didelis ir svarbus“.
Papasakokite vaikui, dėl ko nerimavote jūs
Galiausiai kiekvienas pirmasis žingsnis žmogaus gyvenime, ypač augančio ir bręstančio, yra ypatingas. Kiek tėvai padės vaikui pasiruošti, tiek bus lengviau pasirinktu keliu keliauti. Todėl psichologė A. Blandė tėvams jau šiandien siūlo laikytis 8 patarimų, palengvinsiančių šį jaudinantį bei laukiamą vaikystės potyrį.
• Svarbu suprasti, kad šiam perėjimui reikia skirti laiko: į mokyklą ruoškitės kiek įmanoma anksčiau, t. y. keletą mėnesių prieš svarbųjį įvykį.
• Bendraukite su vaiku apie tai, kam jūs ruošiatės: pieškite, lipdykite, kurkite pasakas apie mokyklą, jame dirbančius žmones ir jų vaidmenį, leiskite vaikui parepetuoti, kaip jis ateina į mokyklą, su kuo sveikinasi, kur sėdi, ir įsivaizduokite, kaip atrodo pamoka. Žaiskite mokyklą.
• Keliaukite apsidairyti, kokios priemonės reikalingos mokyklai ir ko vaikas norėtų, susidarykite būtinų priemonių sąrašą.
• Susipažinkite su mokykla, jos aplinka (tiek viduje, tiek išorėje), kad vaikas jaustųsi jaukiau.
• Negąsdinkite vaiko mokykla – kiekviena aplinka suteikia naujos ir nepamainomos patirties ir brandos vaikui.
• Pasidalykite patirtimi su vaiku: kaip jautėtės, dėl ko nerimavote, tačiau akcentuodami tai, kad įvairios situacijos yra įveikiamos ir kad jūs, kaip suaugę, visada būsite pasirengę padėti.
• Atsakykite į visus klausimus, kuriuos kelia vaikas.
• Jei matote itin stipraus nerimo ženklų, būtinai pasitarkite su psichologu.
Jovita Starkutė