Kažin ar yra dar kitas taip mitais ir legendomis apipintas vaisius, kaip obuolys. Žmonija į jį, kaip simbolį, sudėjo ir grožį, ir meilę, ir pirmapradę nuodėmę. Obuoliai auga ant gyvybės medžio, jais maitinasi dievai, kad išlaikytų savo amžiną jaunystę, obuolius, kaip meilės ir vaisingumo ženklą, vienas kitam siunčia įsimylėjėliai. Obuolio simbolis karaliauja visoje Europos kultūroje, nuo antikos iki mūsų dienų, nuo sakmių iki „Apple“ kompiuterių. Kodėl jis toks ypatingas?
Šiandien, kai suleidžiame dantis į obuolį ar įmerkiame lūpą į stiklinę jo sulčių, nepagalvojame nei apie Ievą su Adomu, nei apie mitologinius dievus. Obuolys, vienas seniausių Eurazijos vaisių, mums tapo įprastas, kasdienis, paprastas, nebrangus, o kartais ir nepakankamai vertinamas. Vis dėlto obuoliai ir jų produktai yra vieni populiariausių Europoje. Visose ES šalyse per metus jų nuskinama vidutiniškai 10–11 mln. tonų. Didžioji dalis jų suvartojama namuose, kaimyninės šalys prekiauja tarpusavyje, keisdamosi rūšimis, produktais. Senovės raštuose pirmą kartą obuoliai paminėti prieš 5 tūkst. metų. Akmens amžiuje žmonės juos valgė šviežius arba džiovintus. Šiandienės technologijos leidžia mėgautis obuoliais ir jų produktais ištisus metus.
„Dažnai žmonės intuityviai jaučia, kas jiems naudinga ir sveika. Mokslininkai yra įrodę, jog žmogaus organizmas geriausiai įsisavina tuos vaisius, kurie auga jo tėvynėje. Todėl faktas, kad obuoliai ir jų produktai pirmauja tarp europiečių suvartojamų vaisių, visiškai nestebina. Gebėjimą suvirškinti, pasiimti visas gerąsias maistines medžiagas mes paveldime iš savo tėvų, mes gimstame su tam tikru fermentų rinkiniu, kuris palengvina vietinių vaisių, daržovių, kitų mūsų žemės ūkio kultūros produktų įsisavinimą“, – aiškino vienos įmonės gamybos meistrė Laimutė Kiršytė, pati sukūrusi ne vieną sulčių derinį su obuoliais.
„Mes gaminame labai daug rūšių sulčių su obuoliais: obuoliai ir spanguolės, obuoliai ir morkos, obuoliai ir vyšnios ir daug kitų mūsų regionui įprastų skonių“, – sakė L. Kiršytė.
Šviežias sultis galima išlaikyti tik keletą valandų. Vėliau jos ima rūgti. Ilgesniam laikymui sultys ruošiamos dviem pagrindiniais būdais. Šviežios sultys pasterizuojamos iki maždaug 85 laipsnių ir švariai išpilstomos į stiklainius ar kitą tarą. Kitas būdas – iš sulčių išgarinamas vanduo, kitaip tariant, gaminamos koncentruotos sultys, kurios prieš vartojimą vėl atskiedžiamas vandeniu. „Gaminant sultis ir vienu, ir kitu būdu yra laikomasi technologinių reikalavimų, kad jose išliktų maksimalus kiekis vitaminų, vertingų, mineralinių medžiagų, skonis ir malonus kvapas. Svarbiausia, kad nebūtų naudojami konservantai, kurie, su sultimis patekę į žmogaus organizmą, trikdo natūralų virškinimo procesą“, – pasakojo L. Kiršytė.
Mitybos specialistai nerekomenduoja obuolių sulčių vartoti per pietus ar vakarienę, nes jos yra gana kaloringos. Jas patartina gerti praėjus pusvalandžiui po valgio. Laikantis dietos stiklinės obuolių sulčių visiškai pakanka pusryčiams. Daugelyje šalių įprasta ilgesniam laikymui paruoštas obuolių sultis praskiesti gazuotu arba negazuotu mineraliniu vandeniu. Toks gėrimas gaivina, bet neapsunkina organizmo, negresia papildomais kilogramais. Saugiai, pagal kokybės ir švaros reikalavimus paruoštas obuolių sultis patogu ir sveika gerti ištisus metus. Jos tinka kaip papildomas produktas ruošiant kitus patiekalus, sulčių kokteilius.
„Obuolių sultys yra vertingas produktas. Jei kas kartą gerdami ar valgydami prisimintume obuolio simboliką, ko gero, jos mūsų organizmą veiktų dar stipriau. Juk ne veltui sakoma – realizuojasi tai, kuo tiki. Valgydami obuolius turime iš ko rinktis – meilę, jaunystę, grožį!“ – sakė L. Kiršytė.