Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Ką rodo Lietuvoje parduodamos augalinės produkcijos tyrimai
Šeima ir sveikata

Ką rodo Lietuvoje parduodamos augalinės produkcijos tyrimai

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Tikrinant šalies vartotojams siūlomų vaisių ir daržovių saugą ir kokybę, dažniausiai į laboratorijas pristatomi Lietuvoje išaugintos produkcijos mėginiai. Mat lietuviški produktai patys populiariausi, jų pasiūla gausiausia. Tačiau daug dėmesio skiriama ir įvežtiniams vaisiams bei daržovėms. Pirmą šių metų ketvirtį patikrinus, ar prekiaujama saugiomis bulvėmis, morkomis, gūžiniais kopūstais, svogūnais, agurkais, pomidorais, obuoliais, kriaušėmis, bananais, neatitikčių saugos reikalavimams nerasta.

,,Išanalizavus patikrų duomenis, galima drąsiai teigti, kad į prekybos vietas tiekiami švieži vaisiai ir daržovės yra saugūs ir kokybiški. Vidutiniškai per metus patikrinama per 200 t vaisių ir daržovių, o didžiausios leistinos teršalų koncentracijos viršijimo atvejų fiksuojama retai“, − sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Drumstienė.

Bendra tyrimų rezultatų tendencija labai panaši visoje Europos Sąjungoje (ES), nes reikalavimai, taikomi šiems produktams, yra vienodai griežti visoje ES. Pavyzdžiui, vien pesticidų likučius šiais metais numatoma ištirti baklažanuose, bananuose, brokoliuose, vynuogėse, apelsinų sultyse, aižytuose žirniuose, paprikose, kviečiuose, grynajame alyvuogių aliejuje. Tyrimams bus atrenkama ne mažiau kaip 15 kiekvienos rūšies vaisių ir daržovių mėginių per metus.

Pasak A. Drumstienės, Lietuvoje per pirmąjį šių metų ketvirtį ištirti 159 augalinių produktų mėginiai. 65-iuose iš viso nerasta teršalų likučių, o kituose jų kiekis neviršijo didžiausio leistino dydžio. Daržovės ir vaisiai tiriami norint išsiaiškinti, ar juose nėra pesticidų, mikotoksinų, sunkiųjų metalų, nitratų, akrilamido, furano, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų cheminių medžiagų liekanų.

Kasmet Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje ištiriamų mėginių kiekis auga. Pernai didesnis pesticidų kiekis buvo rastas lietuviškuose ridikėliuose, lenkiškuose brokoliuose ir graikiškuose apelsinuose. Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai viršijo normas lietuviškuose linų sėmenų, moliūgų ir kanapių sėklų aliejuose.

ES valstybėse per metus ištiriama daugiau kaip 80 tūkst. augalinių produktų mėginių, kurių tris ketvirtadalius sudaro ES užauginti, o ketvirtadalį – iš trečiųjų šalių importuoti produktai. Didžiausią leistiną teršalų kiekį viršijo 1,4 proc. tirtų mėginių.

VMVT inf.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKanuose – režisieriaus Šarūno Barto filmo pasaulinė premjera
Kitas straipsnis Daugkartinė Lietuvos čempionė D. Sudeikytė: „Visą savo laisvalaikį praleidau vandenyje“

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.