Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Ką vis dar patiria dalis Černobylio katastrofos likviduotojų?
Šeima ir sveikata

Ką vis dar patiria dalis Černobylio katastrofos likviduotojų?

ATNAUJINTA:27 balandžio, 2015Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Praėjus 29 metams nuo Černobylio avarijos, dalis jos likviduotojų vis dar išgyvena ten patirtos psichologinės traumos padarinius. „Nerimas dėl radiacijos poveikio sveikatai, sunkūs prisiminimai, padidėjęs jautrumas, nuoskaudos jausmas ir nuolatinis bandymas išlikti tvirtu, veikliu žmogumi – tokia yra dalies likviduotojų kasdienybė“, − teigia Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros mokslininkai, atlikę tyrimą ir išanalizavę likviduotojų patirtį.

Balandžio 26 dieną minimos Černobylio atominės elektrinės avarijos metinės. Ši avarija palietė Lietuvą ne tik kartu su slenkančiu radioaktyviuoju debesiu – maždaug 6 tūkstančiai lietuvių buvo vežti į užterštą zoną atlikti įvairių valymo darbų. Dauguma jų tuo metu tarnavo sovietinėje armijoje ar buvo jos rezerve, taigi šios pavojingos kelionės atsisakyti negalėjo. Dalis jų iki pat paskutinės akimirkos net nežinojo, kur yra vežami, o ir atvykus jiems nebuvo suteikiama reikalingų žinių ar apsaugos priemonių. Kai kuriais atvejais dėl prastai organizuojamų darbų likviduotojų buvimas radiacija užterštoje zonoje buvo apskritai beprasmis. Dėl tokios patirties jie pripažįstami nukentėjusiais nuo sovietinės okupacijos.

Nors iki šiol šie asmenys vadinami likviduotojais, yra žinoma, kad avarijos padariniai buvo tik sumažinti, o ne visiškai pašalinti. Panašiai ir patiems likviduotojams iki dabar nepavyksta tos patirties visai užmiršti – jie gali tik prisitaikyti prie jos, išmokti gyventi kartu su ja.

Keletą pastarųjų metų į Lietuvoje gyvenančių Černobylio avarijos likviduotojų patirtį gilinosi Vilniaus universiteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedros psichologų tyrėjų grupė, vadovaujama prof. Danutės Gailienės. Buvo atliekami ir analizuojami interviu su likviduotojais, įvairiomis anketomis vertinta šiandienė psichologinė jų savijauta.

Tyrimas atskleidė ištisą virtinę nepalankių aplinkybių, su kuriomis jiems teko susidurti. Ryškiai iškilo vežimo į Černobylį kaip prievartos patirtis, taip pat ten išgyventas pavojus sveikatai dėl radiacijos. „Likviduotojai atsidūrė bejėgiškumo situacijoje – jie negalėjo apsiginti nei nuo neapčiuopiamo radiacinio pavojaus, nei nuo represinės, kartais netgi absurdiškos sovietinės tvarkos Černobylyje. Dalis jų Černobylį įvardija kaip tremtį, kalėjimą, lagerį ar tiesiog pragarą“, – pasakojo psichologė Aurelija Auškalnytė, tyrimo komandos narė.

Grįžus į Lietuvą, likviduotojų išgyvenama grėsmė neslopo susiduriant su prieštaringa informacija apie galimą radiacijos poveikį jų ir jų palikuonių sveikatai. Baimė, kad kūnas gali būti negrįžtamai paveiktas radiacijos, paaštrėja susirgus bet kokia liga, sužinojus apie kitų likviduotojų mirtį ir t. t. Toks nuolatinio nerimo išgyvenimas gali fiziškai sargdinti ir psichologiškai traumuoti bet kurį, net ir labai stiprų, asmenį, ypač jei tenka susidurti dar ir su nesupratingomis aplinkinių reakcijomis. Dalis buvusių Černobylyje išgyvena nuoskaudą dėl nebeteikiamos specializuotos pagalbos, nepakankamo dėmesio, paramos iš visuomenės.

Išties dauguma likviduotojų patiria vienokius ar kitokius psichologinės traumos padarinius. Bendrai savo savijautą jie vertina prasčiau nei kiti jų amžiaus vyrai. Jiems taip pat būdingas stipresnis nerimas dėl sveikatos bei padidėjęs jautrumas, dirglumas, nervingumas. Dalis jų vengia prisiminti Černobylį ir apie jį galvoti, tačiau mintys ir vaizdiniai grįžta ir kelia neigiamus jausmus. Kiekvienu atveju jų psichologinė reakcija kiek skirtinga. Gali pasireikšti ir emocinė nejautra, ir neigiamos nuostatos pasaulio, ateities ir savęs atžvilgiu, bejėgiškumas arba stiprus pykčio jausmas, savidestruktyvus elgesys ir pan.

Tyrime bandyta atskleisti ne tik likviduotojų sunkumus, bet ir tai, kaip jie su jais tvarkosi. Vadovavimasis žmoniškumu, rūpinimasis kitais, įsitraukimas į įvairias veiklas, šeima, optimizmas, viltis ir tiesiog stiprus noras išgyventi sunkumus – tai buvo ir tebėra pagrindiniai likviduotojų paramos šaltiniai. Kai kuriuos jų sunki patirtis netgi paskatino perkainoti vertybes, pakeisti profesiją ir apskritai gyventi kuo prasmingesnį gyvenimą.

Černobylio likviduotojų tyrimas buvo atliktas kaip platesnio tyrimo „Sunkių traumų ir socialinių transformacijų psichologiniai padariniai ir jų įveika“ dalis. Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis.

http://naujienos.vu.lt

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip spręsti prasto vaikų maitinimo ugdymo įstaigose problemą?
Kitas straipsnis Kompleksų atsikratęs Deividas Norvilas: „Dabar daugiau laimiu, negu pralaimiu“

Susiję straipsniai

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026

Žinomi nuomonės formuotojai susitiko sveikatingumo renginyje „Wellness brunch“

20 balandžio, 2026

Kaune – nauja erdvė aktyviam laisvalaikiui: atidaryta dar viena OCR kliūčių trasa

17 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.