Kaip apsisaugoti nuo uodų?

Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai – įkyriai zyziantys ir besikandžiojantys uodai. Pelkėtose ir apskritai drėgnesnėse vietose šiltu oru žmogų ir gyvūnus puola nesuskaičiuojami uodų spiečiai.

Uodai gyvuoja daugiau nei 30 mln. metų, ir, nepaisant visų kovos su šiais kraugeriais būdų, jų gebėjimas susirasti auką evoliucionuojant tik ištobulėjo. Šie vabzdžiai paplitę beveik visame pasaulyje: tiek karštuose, tiek šaltuose kraštuose. Pasaulyje žinoma apie 3 000 rūšių uodų, Lietuvoje gyvena apie 300. Tačiau ne visų rūšių uodai puola žmogų: vieni renkasi paukščius, kiti – arklius, o kai kurie – varles ir vėžlius. Be to, ne visi uodai yra kraugeriai.

Įkyrus uodų zyzimas išblaško miegą, mažina darbingumą, jų įkandimai skausmingi, sukelia niežulį, o alergiškiems žmonėms – įvairius odos patologinius simptomus. Kai kurie uodai platina pavojingas užkrečiamąsias ligas – jie gali perduoti iki 150 sukėlėjų rūšių, iš jų 50 patogeniškų žmogui. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturių rūšių maliarijos sukėlėjus, kurie bręsta uodo patelės organizme.

Nors uodų platinamos ligos būdingesnės atogrąžų klimato šalims, yra grupė ligų, paplitusių ir vidutinio klimato juostoje: maliarija, uodų platinami encefalitai.

Uodų elgsena ir kitos biologinės savybės priklauso nuo jų rūšies. Labiausiai Lietuvoje paplitę vadinamieji miško uodai. Šie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovinčio vandens klanuose, miško balutėse, drevėtuose drėgnuose medžiuose, pakelės grioviuose, kelmų duobėse, statinėse, kitose vandens talpyklose. Kuo daugiau vandens telkinių ir kuo šiltesnė oro temperatūra, tuo uodų populiacija gausesnė.

Faktai apie uodus:

• Skrendančio uodo sparnai juda apie 500–1000 kartų per sekundę.

• Uodai gali nuskristi kelias dešimtis kilometrų, skrisdami iki 2,5 km/h greičiu.

• Auką gali užuosti per 60–70 m, o suranda ją pagal skleidžiamą šilumą, išskiriamą anglies dioksidą, prakaito kvapą bei kitas chemines medžiagas.

• Žmonių ir šiltakraujų gyvūnų krauju minta tik patelės. Patinėliai minta augalų sultimis ir nektaru.

• Niežėjimas ir raudonos odos dėmės, atsiradusios įkandus uodui, – tai odos alerginė reakcija į proteinus, esančius uodo seilėse. Seilės mažina kraujo krešėjimą. Uodo patelė jas leidžia nuolat siurbdama kraują.

• Uodo patelė gali prisisiurbti 4 kartus didesnį kraujo kiekį, nei pati sveria.

• Pasimaitinusios ir baigusios virškinti maistą patelės į stovintį arba lėtai tekantį vandenį padeda kiaušinių.

• Uodo vystymosi trukmė: 14–15 parų, kai aplinkos temperatūra 24–27 °C, iki 28–30 parų, kai aplinkos temperatūra 16–19 °C.

• Per metus išsivysto 2–3 uodų kartos.

• Uodų daugiausia antroje vasaros pusėje.

• Patinėlio gyvenimo trukmė – 2–3 sav.

• Patelės gyvenimo trukmė – nuo 1–2 mėn. iki 6 mėn.

• Žiemojimo vietos: rūsiai, daržovių saugyklos, tvartai, miško medžių drevės, graužikų urvai, negyvenamos patalpos.

Kaip išvengti uodų įkandimų?

Namus nuo šių vabzdžių patikimiausiai apsaugos specialūs tinkleliai langams ir durims. O vykstantiems į gamtą patartina naudoti kraujasiurbius nariuotakojus atbaidančias medžiagas. Jų gali būti įvairios konsistencijos ir sandaros. Tai aerozoliai, tepalai, kremai, pleistrai, pieštukai arba garuojantys prietaisai. Efektyvumas ir veikimo trukmė priklauso nuo jų rūšies, naudojimo būdo, aplinkos sąlygų (temperatūros, drėgmės, vėjo), vabzdžių jautrumo medžiagai.

Lauke patartina naudoti specialiąsias uodus atbaidančias žvakes. Jose yra aromatinių medžiagų, kurios degant pasklinda aplinkoje ir atbaido uodus.

Gaminama ir kitų priemonių, naudojamų patalpų apsaugai: insekticidus garinančios spiralės, elektriniai insekticidų garintuvai.

Dar keletas patarimų, kaip atbaidyti uodus:

• Uodus atbaido gvazdikėlių, baziliko, pelargonijos, anyžiaus ir eukalipto kvapai. Šių augalų aliejumi reikėtų patepti odą. Arba galima užlašinti kelis lašus ant šilumos šaltinio, pavyzdžiui, laužo, degtuko ar net įkaitintos keptuvės. Taip pat galima ant palangės padėti vatos gabalėlį prieš tai jį išmirkius šių augalų aliejuje. Nepamirškite, kad kai kurie eteriniai aliejai gali erzinti odą, tad patariama juos praskiesti alyvuogių, saulėgrąžų ar kt. aliejumi ir tik tada tepti ant odos.

• Arbatmedžio aliejus taip pat gali padėti atbaidyti uodus. Be to, jis padeda sušvelninti įkandimo padarinius.

• Senovėje uodams ir kitiems kraują siurbiantiems vabzdžiams atbaidyti buvo naudojamos varpučio – vienos labiausiai paplitusių piktžolių – šaknų nuoviras.

• Galima naudoti smulkiai supjaustytus šviežius ievos ar baziliko lapus bei žiedus.

• Šviežiai nuskintos šeivamedžio šakelės, pomidorų lapų kvapas taip pat gerai baido uodus.

• Jeigu nusprendėte pabūti gamtoje, į laužą galite įmesti pušų, eglių kankorėžių arba truputį padžiovintų kadagio spyglių.

• Kedrų aliejaus kvapas atbaido ne tik uodus, bet ir muses bei tarakonus.

• Joks vabzdys nedrįs nutūpti ant veido, jeigu jį nusiprausite pelyno nuoviru.

Jeigu jau įkando…

Uodų sukandžiotas vietas būtinai nuplaukite švariu vėsiu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Ant skaudamų vietų uždėkite ledo arba kitokį šaltą kompresą, įkandimo vietą patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie veiksmingai malšina uždegimą ir niežulį, mažina skausmą ir tinimą.

Uodo įkandimo sukeltą niežulį galima panaikinti 15 min. ant įkandimo vietos palaikius vatos gniužulėlį, suvilgytą spiritiniu medetkų žiedų antpilu.

Galima patrinti žaliu svogūnu arba uždėti česnako sulčių.

Skausmą ir niežulį gerai malšina šviežiai trinti pelyno, petražolės, mėtos, gysločio, ąžuolo ar klevo lapai.

Nereikėtų pamiršti tepalo „Žvaigždutė“. Jis, beje, taip pat gerai atbaido uodus.

http://kaunovsc.sam.lt/