Nuovargis, galvos skausmas ir išsiblaškymas nebūtinai reiškia, kad per daug dirbate ir laikas galvoti apie atostogas. Gali būti, kad labiau nei atostogų jums reikia vandens. Vasarą, ypač karštomis dienomis, mūsų organizmas netenka itin daug skysčių, o laiku neatkūrus jų pusiausvyros gali rimtai sutrikti organizmo veikla. Vaistininkas Marius Lukštaraupis rekomenduoja karštomis dienomis skysčių išgerti iki dviejų kartų daugiau nei įprastai. „Du litrai turėtų būti minimalus išgeriamo vandens kiekis“, – sako M. Lukštaraupis ir vardija simptomus, kurie padės atpažinti, ar jūsų organizmui trūksta vandens.
Skysčių organizmas netenka natūraliai – kvėpuojant, su ašaromis, tuštinantis, prakaituojant. Natūraliai prarastą skysčių kiekį kompensuojame gerdami ir valgydami. Jeigu skysčių organizmas praranda daugiau, nei gauna, tokia būsena jau vadinama dehidratacija. Dehidratacija gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, nes vanduo gyvybiškai svarbus įvairioms organizmo funkcijoms, pvz., palaikyti pastoviai kūno temperatūrai, šalinti iš organizmo toksinams ir įvairiems medžiagų skilimo produktams. Vasarą dehidratacijos rizika išauga, todėl svarbu stebėti savo organizmo būklę.
„Oro temperatūrai kylant ir saulei kaitinant vis intensyviau, organizmas greičiau netenka skysčių. Jų netenkame pagausėjus prakaitavimui, taip pat jeigu pasirenkame netinkamus drabužius, t. y. tokius, kurie neleidžia odai kvėpuoti, jeigu daug ir aktyviai judame, ilgai lauke dirbame fizinį darbą. Skysčių netekimą paspartina ir gėrimų su kofeinu bei alkoholio vartojimas, kai kurių medikamentų, ypač varančių šlapimą, vartojimas, susirgimai, sukeliantys vėmimą ir viduriavimą, dažnesnį šlapinimąsi. Kiekvienu atveju skysčių reikėtų gerti daugiau nei įprastai“, – kas padidina dehidratacijos riziką, vardija vaistininkas.
Apie dehidrataciją praneša ne tik troškulys
Troškulys yra nevaldomas noras gerti, rodantis, kad organizmui reikia skysčių, tačiau nebūtinai tai reiškia dehidrataciją. „Dehidratacija laikoma būklė, kai organizmo vandens kiekis sumažėja 2 proc. ir daugiau. Skiriama lengva, vidutinė ir sunki dehidratacija. Esant sunkiai dehidratacijai, žmogus gali prarasti sąmonę, kyla pavojus jo gyvybinėms funkcijoms. Tačiau nereikėtų ignoruoti ir lengvos dehidratacijos požymių – troškulio, akių ir burnos gleivinės sausėjimo, sumažėjusio šlapinimosi, galvos svaigimo“, – kelis iš dehidratacijos požymių vardija vaistininkas.
Įtarti, kad organizmas netenka daugiau vandens, nei jo gauna, galima, kai:
- kankina stiprus troškulys;
- džiūna burna ir liežuvis;
- jaučiamas bendras silpnumas;
- svaigsta ar skauda galva;
- išsiskiria mažiau šlapimo;
- pasireiškia širdies virpėjimas, drebėjimas ar „permušimai“;
- gerokai sumažėja ar apskritai dingsta prakaitavimas;
- atsiranda vangumas;
- sutrinka dėmesio koncentracija;
- aptemsta sąmonė ar apalpstama.
„Svarbu nepamiršti, kad kartu su skysčiais organizmas netenka ir jo veiklai svarbių mineralų jonų. Todėl, esant sparčiam skysčių netekimui, pvz., vemiant, viduriuojant, rekomenduojama gerti elektrolitų tirpalus, kurie padeda atkurti elektrolitų pusiausvyrą organizme. Žmogaus organizmui svarbiausi elektrolitai yra kalcis, magnis, chloras, fosforas, kalis ir natris. Jie dalyvauja daugelio organų veikloje, padeda reguliuoti vandens kiekį ir apykaitą organizme, reguliuoja raumenų ir nervines funkcijas, kraujo spaudimą, taip pat perneša medžiagas į įvairias kūno vietas. Sutrikus elektrolitų pusiausvyrai, gali sutrikti ir organų veikla“, – apie skysčių netekimo riziką pasakoja M. Lukštaraupis.
Dehidratacija ypač pavojinga vaikams
Kūdikių ir vaikų organizme vanduo sudaro didesnę kūno masės dalį nei suaugusiųjų, o dėl spartesnės medžiagų apykaitos vaikai skysčių netenka greičiau. Todėl kūdikiams ir mažiems vaikams ypač pavojingos tokios ligos kaip rotavirusinė infekcija, kai greitai netenkama daug skysčių ir elektrolitų.
„Atpažinti, kad vaikui trūksta skysčių, padės išsausėjusios, sukepusios lūpos, įkritusios akys, retas šlapinimasis, sumažėjęs prakaitavimas, silpnumas, noras gerti. Susidūrus su dehidratacija, nereikėtų skatinti vaiko vienu kartu išgerti daug vandens. Troškulį numalšinti geriau pavyks geriant nedideliais gurkšneliais, neskubant – tegu vaikas geria dažniau ir po nedaug. Taip pat svarbu neduodi šalto vandens. Vasarą dėl didelio temperatūros skirtumo nuo šalto vandens tiek vaikas, tiek suaugęs gali greitai susirgti“, – sako vaistininkas.
Praktiniai dehidratacijos prevencijos patarimai
M. Lukštaraupis dalijasi patarimais, kaip karščių metu išvengti dehidratacijos. „Pirmiausia, žinoma, reikia užtikrinti, kad organizmas gautų ne mažiau skysčių, nei jų netenka. Todėl rekomenduojama nuolat nedideliais gurkšniais gerti vandenį. Geriausiai tinka negazuotas mineralinis kambario temperatūros vanduo. Atsigaivinti ir palaikyti skysčių pusiausvyrą gali padėti ir sportininkų geriami izotoniniai gėrimai. Nepamirškite, kad susidūrus su sąlygomis, dėl kurių skysčių organizmas netenka greičiau, suvartojamą jų kiekį reikėtų padidinti. Pavyzdžiui, jei įprastai išgeriate 5 stiklines vandens, per karščius gausiai prakaituodami, aktyviai sportuodami išgerkite ne mažiau kaip 8–10 stiklinių“, – kaip palaikyti skysčių pusiausvyrą, pasakoja vaistininkas.
Siekiant sumažinti skysčių netekimą, rekomenduojama laikytis ir šių patarimų:
- Rinkitės orui pralaidžius drabužius, kurie padės išvengti gausaus prakaitavimo.
- Karščių metu venkite ilgai būti saulėje.
- Jeigu karšta, ant galvos, pečių užsidėkite vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį ar marškinėlius.
- Veidą reguliariai apipurkškite vandeniu. Tam galite rinktis ir specialų purškiamą terminį vandenį, kuris padės jautrią odą apsaugoti nuo sausėjimo ir pažeidimo.
- Venkite alkoholio vartojimo, sumažinkite kofeino turinčių gėrimų vartojimą, nes jie skatina skysčių išsiskyrimą.
- Visada su savimi turėkite buteliuką ar gertuvę vandens.