Cukrinis diabetas – neskausminga, tačiau dėl galimų komplikacijų labai pavojinga liga. 2015 m. pasaulyje šia liga sirgo 415 mln. 20–79 m. amžiaus gyventojų, kitaip tariant, 1 iš 11 suaugusiųjų. Balandžio 7 d. minint Pasaulinę sveikatos dieną, kurios šių metų tema – diabetas, bei sparčiai didėjant sergančių šia liga žmonių skaičiui, vaistininkė pataria, kaip išvengti šios klastingos ligos.
Trunka visą gyvenimą
Diabetas yra chroniška ir visą gyvenimą trunkanti liga. Susirgus ja sutrinka kasos hormono insulino gamyba ir veikimas, todėl sutrinka ir angliavandenių, riebalų bei baltymų apykaita. Diabetas yra pavojingas ir todėl, kad pažeidžia smulkiąsias bei stambiąsias organizmo kraujagysles, todėl sutrinka regėjimas, inkstų funkcija. Sergant diabetu didėja miokardo infarkto, insulto grėsmė.
Šiuolaikiniame pasaulyje, keičiantis gyvenimo būdui, žmonės gyvena gana sėsliai, patiria nuolatinį stresą, valgo netinkamą, rafinuotą, riebų, kaloringą, greitai paruošiamą, tačiau nesveiką maistą, vartoja alkoholį ar turi kitų žalingų įpročių. Pasak vaistininkės Justinos Sargūnaitės, cukrinis diabetas, dar vadinamas civilizacijos liga, dažnu atveju yra sveikatos netausojančio gyvenimo būdo pasekmė.
Du cukrinio diabeto tipai
„Cukrinis diabetas yra skirstomas į du tipus. Pirmojo tipo diabetu dažniausiai suserga jaunesnio amžiaus (iki 25 metų) žmonės. Sergant juo organizme nuolat jaučiamas insulino deficitas, todėl pacientas visą gyvenimą kiekvieną dieną privalo injekcijomis į paodį papildyti insulino atsargas.
Kalbant apie antrojo tipo diabetą, mokslininkai įrodė, jog susirgimą lemia ne tik paveldimumas ir vyresnis amžius, bet ir netinkamas gyvenimo būdas. Nesubalansuota mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis alkoholizmas ir nuolatinė įtempta psichologinė būsena – visos šios priežastys gali sukelti cukrinį diabetą“, – sako specialistė.
Tinkama mityba ir sportas gali apsaugoti nuo cukrinio diabeto
Vaistininkės teigimu, racionalus ir sveikatą tausojantis gyvenimo būdas, subalansuota mityba ir sportas gali padėti apsisaugoti, o susirgus cukriniu diabetu – atitolinti lėtinių komplikacijų vystymąsi.
„Sėkmingam organizmo funkcionavimui labai svarbus režimas. Todėl, norėdami išvengti susirgimo, žmonės turėtų kasdien pusryčius, priešpiečius, pietus ir vakarienę valgyti tuo pat metu. Maistą vartoti saikingai ir vengti produktų, kuriuose yra lengvai įsisavinamų angliavandenių. Jie ne tik tiekia į kraują didesnį gliukozės kiekį, bet ir padidina apetitą, taip išprovokuodami persivalgymą. Organizmui pavojingi ir sotieji riebalai bei rūgštys, nes jie blokuoja insulino veikimą. Todėl vertėtų rinktis liesą mėsą, liesus pieno produktus, kasdien valgyti daug daržovių bei daugiau skaidulų turinčio maisto, nes jis lėtina angliavandenių įsisavinimą iš virškinamojo trakto“, – pabrėžė J. Sargūnaitė.
Vaistininkė pažymėjo, kad kita itin svarbi profilaktikos priemonė – reguliarus sportas ar mankšta. Judėjimas padeda įgauti energijos, pagerėja miegas, įgaunamas žvalumas, pagerėja kraujo lipidų sudėtis, sumažėja arterinis kraujospūdis, pagerėja fizinis pajėgumas, pailgėja gyvenimo trukmė. Ir, žinoma, svarbu profilaktiškai pasitikrinti, nes medikai tvirtina, jog daugybė žmonių nejaučia diabeto simptomų, nors ilgą laiką cukraus kiekis kraujyje būna šiek tiek aukščiau leistinos ribos. Tačiau tokią sveikatos būklę galima nustatyti tik atlikus kraujo tyrimą, todėl labai svarbu periodiškai pasitikrinti sveikatą. Taip ne tik sumažinsite susirgimo tikimybę, bet ir sutaupysite pinigų, kuriuos reikėtų skirti gydymui.