Valdyti savo pajamas ir išlaidas – vienas svarbiausių įgūdžių mūsų gyvenime. Tačiau tapti finansiškai atsakingu žmogumi nėra lengva – reikia ne tik kontroliuoti pinigus, bet ir suprasti, kurie finansiniai sprendimai naudingi, o kurie gali būti rizikingi. Todėl norėdami, kad savarankišką gyvenimą pradedantys jauni žmonės nepakliūtų į finansines bėdas, tėvai ar globėjai finansinio raštingumo žinias savo vaikams turėtų perduoti nuo pat mažumės, kai tik šie išmoksta skaičiuoti. Tuo įsitikinusi šiandien Lietuvos mokyklose pradedamo vykdyti projekto „Finansinio švietimo savaitė“ dalyvė, banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė.
„Daugelis jaunų žmonių, baigę mokyklą, pradeda savarankišką gyvenimą, jiems tenka patiems rūpintis pinigais. Tačiau jaunuoliai dažnai susiduria su finansiniais iššūkiais: neįvertina savo galimybių ir per daug išlaidauja, arba jiems tiesiog reguliariai pritrūksta pinigų. Asmeninių finansų valdymo klaidų daro daugelis žmonių, tačiau svarbu, kad dėl to jauni žmonės per daug nenukentėtų“, – pasakojo O. Bložienė.
Ji taip pat sakė, kad finansinio raštingumo spragų galima matyti jau mokyklos suole: „Nuolat prisidedu prie profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ veiklų ir mokyklose vaikams pasakoju apie finansų valdymą, bet matau, kad geriausiai vaikus ugdo tėvų įsitraukimas ir 3 taisyklių šeimoje taikymas“, – pasakojo specialistė.
Reikia pradėti nuo pinigų vertės suvokimo
Pasak O. Bložienės, svarbu, kad vaikai kuo anksčiau suvoktų ryšį tarp pajamų ir išlaidų. Todėl labai mažus vaikus galima vestis kartu apsipirkti į parduotuvę ir kalbėti apie prekių kainas bei pirkinių biudžetą. Šiek tiek vyresniems vaikams galima leisti patiems pasiruošti Rugsėjo 1-ajai ar apsirūpinti mokyklos reikmenimis, o paaugliams jau galima skirti biudžetą drabužiams bei avalynei.
„Savarankiškai leisdami pinigus vaikai mokysis atsakingai planuoti išlaidas. O net ir suklydę bei netinkamai išleidę visus turėtus pinigus, jie įgis geros patirties ir pasimokys iš klaidų. Žinoma, jei tėvai įsitrauks į klaidų analizę ir padės išmokti finansų valdymo pamokas. Dėl neatsakingai išleistų pinigų kaltinti vaikų nereikėtų, geriau padėti jiems susivokti, kodėl sprendimas buvo netinkamas“, – sakė O. Bložienė.
Įtraukite vaikus į šeimos finansų planavimą
Specialistė taip pat sakė, kad vaikams geriau neminėti konkrečiai gaunamų šeimos pajamų, tačiau labai naudinga kartu planuoti stambesnes išlaidas: „Planuodami atostogas bei jų biudžetą su vaikais, leisite jiems suvokti taupymo esmę: atžalos aiškiai žinos, kad kelionei reikės konkrečios pinigų sumos, todėl dabar vienų ar kitų išlaidų tenka atsisakyti. Be to, norėdami vaikus išmokyti taupyti, taip pat galite kartu planuoti trokštamą pirkinį, pavyzdžiui, dviratį, ir susitarti, kad pusę sumos turi susitaupyti jie patys, o jau tada kitą dalį išlaidų padengs tėvai ar globėjai.“
O. Bložienė taip pat sakė, kad pinigų vertę vaikams leidžia suvokti protingai paskirstyti kišenpinigiai – jų geriausia duoti ne kasdien, o kartą per porą savaičių ar mėnesį. Taip vaikai išmoks planuoti išlaidas ir pajamas į priekį, o šių žinių labai prireiks susidūrus su savarankišku gyvenimu – nuoma, išlaidomis maistui, viešajam transportui ir kitiems reikmenims. „Jei nežinote, kiek vaikui skirti kišenpinigių, nebijokite pasitarti su kitais tėvais ar mokytojais“, – komentavo O. Bložienė.
Žinokite, kada duoti pinigų, o kada – ne
„Venkite mokėti vaikams pinigus už namų ruošos darbus ar gerą mokymąsi: gaudami už tai pinigų jaunuoliai gali imti manyti, kad negaunant pinigų neverta gerai mokytis ar tvarkyti namų. Tačiau sumokėti vaikams tikrai galite, jei jie atlieka darbą, kurį kitu atveju užsisakytumėte iš išorės, pavyzdžiui, automobilio nuplovimą ar jaunesnio brolio arba sesers priežiūrą“, – pasakojo projekto „Finansinio švietimo savaitė“ dalyvė.
Pasak O. Bložienės, daugeliui tėvų, kurie turi studijuojančių ar atskirai gyvenančių vaikų, teko susidurti su situacija, kai vaikams pritrūko pinigų, nes šie per greitai išleido mėnesio pajamas. AFI vadovė tokiu atveju pataria tėvams iš karto neskubėti pervesti papildomų pinigų, pagalvoti, ar atžaloms nebus naudingiau kurį laiką pagyventi be pinigų ir taip greičiau išmokti valdyti savo finansus. Žinoma, tai patartina daryti, jei situacija nėra kritinė.
Per savaitę – 100 pamokų apie finansus
Projektas „Finansinio švietimo savaitė“ Lietuvoje prasidėjo šį pirmadienį. Visą savaitę vyks daugiau nei 100 įvairių finansų specialistų susitikimų su mokiniais, kuriuos organizuoja profesinės savanorystės iniciatyvos „Kam to reikia?!“ vadovai.
Iniciatyvos direktorė Živilė Drėgvaitė pasakoja, kad renginių ciklu siekiama vaikams veiksmingai perduoti svarbiausias finansų valdymo žinias ir kartu parodyti finansų pasaulio profesijų ir kompetencijų įvairovę“, – sakė ji.
„Kam to reikia?!“ yra iniciatyva, prie kurios prisijungę organizacijų atstovai visoje Lietuvoje padeda mokiniams sužinoti apie skirtingas profesijas bei karjeros galimybes. Savo sričių profesionalai važiuoja į mokyklas pasakoti apie savo profesijas, priima mokinius į savo darbą vienai dienai „šešėliauti“ arba pasikviečia į ekskursiją įmonėje ar organizacijoje pamatyti, kuo gyvena ir ką veikia viena ar kita įmonė ar įstaiga. Prieš trejus metus šią programą inicijavo „Swedbank“ ir „Omnitel“, o šiandien prie jos prisijungusios daugiau nei 350 įmonių bei 860 mokyklų.
Organizatorių inf.