Kalbos, kad už norvegišką vieno mėnesio algą Lietuvoje galima įsigyti automobilį, šiandien jau mitas. Pastaruoju metu šioje šalyje nebėra taip paprasta įsidarbinti. „Visų pirma reikia mokėti norvegų kalbą“, – pasakoja laidos „Emigrantai“ herojė Simona, dirbanti Norvegijos Rugalando apskrities Sandneso miesto darbo biržos koordinatore.
Šį antradienį per LRT televiziją – jaunos ir atkaklios lietuvės istorija. 25-erių metų Simona, kilusi iš Šilutės rajono, Norvegijoje gyvena dvejus metus, o pusmetį dirba savo svajonių darbą Norvegijos darbo biržoje. Tiesa, kelias iki trokštamos darbo vietos buvo nelengvas, reikalaujantis kantrybės ir atkaklumo.
Studijuodama universitete vasarą lietuvė važiuodavo į Norvegiją pas brolį. Studentė, kaip ir dauguma jaunuolių, pinigų užsidirbdavo skindama braškes. „Braškių lysvėse vykdavo mano pirmosios norvegų kalbos pamokos“, – prisimena lietuvė.
Baigusi universitetą, mergina nieko nesvarstė, atvyko į Norvegiją ir ieškojo darbo. „Gyvenimo aprašymų siuntinėjimas elektroniniu paštu vargiai duoda rezultatų, reikia patiems vaikščioti po įmones ir ieškoti darbo“, – patirtimi dalijasi Simona. Būtent tokiu būdu, nepraėjus nė savaitei po atvykimo, lietuvė rado net du darbus: kavinėje ir degalinėje. Pasak Simonos, aptarnavimo sritis – pati geriausia vieta mokytis kalbos ir vietos bendravimo subtilybių.
Įtemptai dirbdama dviejuose darbuose mergina pajuto, kad nustojo tobulėti, tad nusprendė ieškoti ko nors daugiau. Simona metė darbus, pradėjo domėtis Norvegijos mokesčių sistema, skaitė, vertė, mokėsi, atkakliai vaikščiojo į darbo biržą ir reikalavo darbo. Dienos, kai gavo teigiamą atsakymą, Simona niekada nepamirš: „Žinokit, sėdėjau ir verkiau, nes galvojau: pagaliau!“
LRT