Visi tėvai tvirtina, kad vaikų sveikatai ypač svarbus imuniteto stiprinimas bei grūdinimasis, tačiau tai gana sunkiai įgyvendinama praktiškai. Šiltuoju metų laiku, kai buvimas gryname ore, sveikas maistas bei fizinis aktyvumas lengvai paverčiamas pramoga, o pavojų peršalti ar susirgti kur kas mažiau, viskas atrodo paprasta ir net smagu. Tačiau kaip rūpintis vaikų sveikata žiemą, kai orai itin permainingi, aplink siaučia virusai, o pavojus peršalti tyko už kiekvieno kampo?
Ignoruoti simptomų nevalia
Pasak vaistininkės Žydrūnės Muzikevičiūtės, dažniausios vaikų ligos šaltuoju metų laiku – viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos.
„Prasidėjus žiemai daug tėvų į vaistinę ateina ieškoti pagalbos savo mažiesiems, kai šiems prasideda sloga, peršti ar skauda gerklę, vargina kosulys, bendras silpnumas ar nežymiai pakyla temperatūra. Tai pirmieji, dažniausi ir nesunkiai suvaldomi simptomai. Pasitaiko, kad net ir šiems simptomams tėvai kartais prašo rimtų, receptinių vaistų. Tačiau visiškai nėra jokios būtinybės jų naudoti. Pakanka efektyviai suvaldyti simptomus, vartoti daug skysčių, vitamino C ir, svarbiausia, – likti namuose 6–9 dienas“, – praktiškais patarimais dalijosi vaistininkė.
Gydytoja Inga Vencienė teigė, kad būtina išlikti budriems ir nevengti kreiptis į medikus iškilus net menkiausiai abejonei. „Tinkamai gydomos viršutinių kvėpavimo takų virusinės infekcijos didelių problemų ir komplikacijų nesukelia. Tačiau reikia būti atidiems ir nesupainioti jų su mažiesiems kur kas pavojingesne liga – gripu. Jei vaikas nepaskiepytas, tai gripo komplikacijos gali būti sunkios ir pavojingos, taigi visų pirma raginčiau pasiskiepyti patiems ir paskiepyti savo atžalas, be to, šios ligos gydymas skiriasi nuo įprasto peršalimo gydymo, ligos simptomams palengvinti ir sutrumpinti sirgimo laikotarpį skiriama receptinių antivirusinių vaistų, tad medikų konsultacija šiuo atveju pageidautina ir svarbi“, – sakė gydytoja.
Dar vienas šventiniam laikotarpiui būdingas, tačiau labai nešventiškas sveikatos sutrikimas, dažnai pasireiškiantis ir mažiesiems, – virškinamojo trakto ligos bei virusinės žarnyno infekcijos.
„Išskirčiau rotavirusinę infekciją, tiesa, nuo jos skiepijama kūdikystėje, nes mažyliams ji ypač pavojinga dėl skysčių netekimo. Vyresniems vaikams, taip pat suaugusiesiems dera žinoti, kad specifinio gydymo nuo šios infekcijos nėra. Svarbu laikytis higienos taisyklių, vartoti pakankamai skysčių, elektrolitų tirpalų ir probiotikų“ – sakė specialistė.
Į šaltį reaguoja skirtingai
Pasak sveikatos specialistų, grūdinant vaikus ar tiesiog skatinant jų fizinį aktyvumą šaltuoju metų laiku reikia nepamiršti, kad vaikų termoreguliacija yra daug prastesnė nei suaugusiųjų.
„Naujagimiai ir maži vaikai turi daug mažiau poodinių riebalų ir negali drebėti, jų kraujagyslės susitraukia lėčiau. Būtent todėl jie daug jautriau reaguoja į šaltį, greičiau nušąla odą. O vyresni vaikai į šaltį reaguoja panašiai kaip suaugusieji – drebuliu, atsirandančia žąsies oda, apatija ir sulėtėjusiu širdies ritmu. Itin stipriai sušalus gali pasireikšti ir orientacijos sutrikimas, sumažėjęs atsakas į išorės dirgiklius“, – pavojingiausius simptomus vardijo vaistininkė.
Gydytojos I. Vencienės teigimu, mažų vaikų, ypač kūdikių, hipotermiją sunkiau atpažinti. Akivaizdžiausi ženklai – melsvai rausva ir šalta oda bei ryškus aktyvumo sumažėjimas. Esant šiems simptomais reikia kuo skubiau, bet palengva atšildyti vaiką pradedant nuo kūno centro ir baigiant galūnėmis.
Svarbiausia – tinkama apranga
Pagrindinis patarimas siekiant išvengti tiek odos nušalimų, tiek peršalimo ligų – tinkama apranga.
„Odą vaikai dažnai nušąla lauko žaidynėse, kai dėvint netinkamus drabužius esant šaltam orui sušlampa avalynė, pirštinės, šalikas ir užsimirštama laiku grįžti pasikeisti sušlapusių drabužių. Tikimybė pasigauti virusą tokiu atveju taip pat gerokai padidėja. Jei dūkstate patalpose ir vaikas sušyla, neskubėkite jo vesti į lauką, leiskite atvėsti. Rinkitės tinkamo dydžio avalynę – geriau laisvesnę, – taip pat tinkamus galvos apdangalus, pirštines. Esant didesniam šalčiui drabužius sluoksniuokite“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Pasak vaistininkės Ž. Muzikevičiūtės, ne ką mažiau nei fizinis aktyvumas bei buvimas gryname ore svarbus ir geras emocinis klimatas bei imuniteto stiprinimas.
„Vaikams geras imunitetas užtikrinamas gausiai valgant daržovių ir vaisių. Vasarą tai padaryti kur kas lengviau, tad jei žinome, kad šių produktų vaikas suvalgo mažiau, negu reikėtų, racioną rekomenduojama papildyti maisto papildais. Dažniausiai rekomenduojami papildai, kuriuose yra vitaminų A, C, E, bioflavanoidų, betagliukanų, gerųjų bakterijų, ežiuolės preparatų, žuvų taukų ar laktoferino. Vaistinėje visada padėsime pasirinkti tinkamiausią priemonę, įsiklausę į tai, kokios peršalimo komplikacijos dažniausiai vargina mažylį, kokio poveikio labiausiai reikėtų esant konkrečiai situacijai“, – teigė vaistininkė.