Kiekvienas žmogus gyvenime yra susidūręs su nuovargiu. Dažniausiai skubame, lekiame ir pamirštame tinkamai pailsėti. Aktyvi fizinė veikla padeda atgauti jėgas. Judėti svarbu kiekvieną dieną – vaikščioti kuo daugiau pėsčiomis, sportuoti. Vienas iš naudingų judėjimo būdų – šokis. Šokis padeda atsipalaiduoti ir skatina geras emocijas.
Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) šokio pedagogikos studijų studentė Greta Leitonaitė savo bakalauro darbe tyrė paauglių nuovargio mažinimą kuriant šokio kompoziciją „Miražas“.
Gretos bakalauro darbo tyrimo pasirinkimo priežastis – noras padėti mokykloje besimokantiems paaugliams. „Bendrojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, atlikdama pedagoginę praktiką, dažnai susidurdavau su paaugliais, kurie jaučia nuovargį, ir pati, būdama paauglė, sunkiai kovojau su juo. Man buvo labai įdomu ir aktualu išsiaiškinti, kaip mažinti šią nepageidaujamą organizmo būseną per šokio veiklą, kuri nukreipta į rezultato siekimą, o ne į ugdymo procesą. Kūriau šokio kompoziciją, kurioje išreiškiama šiandieninės visuomenės žmonių skubėjimo ir išsekimo idėja, sugalvojau, kad savo šokio kompozicijoje bandysiu perteikti žiūrovams žmogaus kasdieninį skubėjimą, jį sulyginsiu su dykumoje atsidūrusiu žmogumi, kuris bėga link miražo (optinis atmosferos reiškinys, gamtos fenomenas, kai matomi už akiračio esantys daiktai). Šokio idėją pasirinkau atsižvelgdama į kolektyvo paauglių organizmo būseną – nuovargį ir į asmeninį norą kurti šokį tema, kuri metaforiškai skambėtų taip: „žmonės yra pasiklydę savo asmeninėje dykumoje“, – pasakoja Greta.
Jaunoji tyrėja įvardija šiuolaikines paauglių nuovargio priežastis. „Paaugliai labiausiai pavargsta mokykloje: mokytojai pernelyg spaudžia gerai mokytis, gąsdina artėjančiais atsiskaitymais bei egzaminais ir reikalauja atlikti sudėtingas užduotis per itin trumpą laiką. Mokykloje jie didžiąją laiko dalį praleidžia sėdėdami suole ir dirbdami protinį darbą, jų smegenys dažniausiai yra apkraunamos, o kaulų ir raumenų sistema patiria didžiulį statinį krūvį. Dėl šios priežasties moksleiviams yra gyvybiškai reikalinga fizinė veikla“, – teigia Greta.
Mažinti nuovargį padeda skirtingi mokymo metodai – kūrybinė, improvizacinė šokio veikla pavieniui, porose ir grupėse, kvėpavimo, atsipalaidavimo, jogos pratimai ir bėgimas (aktyvaus poilsio arba fizinės veiklos forma). Kaip tai padeda sumažinti nuovargį? „Labai įvairiai. Vienose užduotyse (kūrybinės bei kontaktinės improvizacijos užduotys) didelis dėmesys skiriamas bendravimui ir bendradarbiavimui tarpusavyje, todėl nebejaučiamas nuovargis. Kitose užduotyse (kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai) stengiamasi įsiklausyti į savo kūno siunčiamus signalus ir pan.“
Improvizacinė ir kūrybinė šokio veikla kuria ir formuoja kiekvieno mokinio asmenybę. „Kūrybinė šokio veikla padeda atrasti naujų šokio judesių, stiprinti kolektyvo narių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, didina pasitikėjimą savimi bei vidinę motyvaciją. Improvizacinė šokio veikla leidžia įžvelgti paauglių unikalumą, savitumą, išskirtinumą, skatina paauglių teigiamą savęs vertinimą, padeda atskleisti šiuolaikinio šokio gebėjimus, geriau pažinti save (paaugliui svarbu suvokti savo individualybę) ir išeiti iš savo komforto zonos“, – pasakoja Greta.
Šiuo metu Greta dirba Lietuvos vaikų ir jaunimo centre šiuolaikinio šokio kolektyvo vadove (neformaliojo švietimo mokytoja). Ateityje mergina ketina plėsti savo praktines (tobulinti šiuolaikinio šokio gebėjimus) bei teorines (įvairūs pedagoginiai seminarai, konferencijos) žinias, stažuotis užsienyje, atsakingai bei kruopščiai gilintis į šiuolaikinio šokio kompozicijų kūrimo ypatumus.