Priartėjus didžiosioms metų šventėms, atrodo, turėtume atsikvėpti, džiaugtis namų jaukumu ir artimųjų dėmesiu. Tačiau kartais darbų ir planų karuselė prieš šventes įsuka taip, kad šventės nebedžiugina, o bendravimas net su pačiais artimiausiais žmonėmis ima atrodyti varginantis. Jei taip jaučiatės, veikiausiai patyrėte prieššventinį stresą, o jūsų organizmui prireiks laiko atsigauti. Sveikatos specialistų teigimu, trumpalaikis, tačiau intensyvus stresas gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai ar net baigtis rimtais sutrikimais.
Prasta sveikata lemia blogą nuotaiką
Vaistininkė Irena Garuckienė sako prieš šventes pastebinti, kad nemažai pacientų ateina ieškodami ne tik dovanų, bet ir patarimų, kaip suvaldyti stresą.
„Dalis pacientų dėl nuolatinio skubėjimo, netinkamo laiko planavimo ir šventinių rūpesčių atidėliojimo ima prastai jaustis, tampa suirzę ir dažnai net patys nesupranta kodėl. Bet mediciniškai viskas nesunkiai paaiškinama – organizmas patiria stresą. Kad ir kas jį sukelia, organizmo reakcija visada ta pati – sustiprėjęs kvėpavimas, pagreitėjęs ar sutrikęs širdies ritmas, prakaitas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, pakilęs kraujospūdis. O jei dar nespėjate išsimiegoti, skubate pabaigti darbus, tada sveikatos būklė suprastėja ir šventinės nuotaikos kaip nebūta“, – streso požymius vardijo vaistininkė.
Tokiems žmonėms patariama imtis priemonių stresui ir nerimui suvaldyti, kiek įmanoma atsipalaiduoti bei pailsėti.
Net ir trumpalaikis stresas pavojingas sveikatai
Gydytoja Inga Vencienė teigia, kad net ir trumpalaikio streso nereikėtų toleruoti ar į jį numoti ranka, mat jis ne tik blogina nuotaiką, bet ir gali rimtai pakenkti sveikatai.
„Streso metu organizme didėja adrenalino kiekis, aktyvėja skydliaukės veikla, sumažėja organizmo imunitetas, atsiranda opų skrandyje, didėja odos jautrumas. Adrenalino kiekio padidėjimas siaurina kraujagysles, todėl gali pakilti spaudimas, didėja infarkto ir insulto rizika. Taip pat gali sutrikti virškinimas, atsirasti sunkumo jausmas skrandyje ir pan. Ir šie procesai vyksta be jokio sąmoningo žmogaus įsikišimo – tai savaiminė organizmo reakcija, kurią sukelia vadinamųjų streso hormonų – kortizolio, adrenalino bei noradrenalino – išsiskyrimas“, – aiškino gydytoja.
Pasak jos, streso būsena išsekina psichiką bei organizmo imuninę sistemą ir tampa įvairių ligų priežastimi. Kasdien patiriama įtampa, nuolatinis skubėjimas, nemokėjimas džiaugtis tuo, kas pasiekta, – vienos pagrindinių koronarinės širdies, hipertoninės ligos, širdies ritmo sutrikimų priežasčių.
Stresą galima suvaldyti
Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, išvengti neįmanoma. Tačiau, pasak specialistų, neigiamą jo poveikį sveikatai galima sušvelninti didinant organizmo atsparumą.
„Jei jaučiate, kad nuo įtampos, liaudiškai tariant, plyšta galva, tiesiog išeikite pasivaikščioti. Kad ir trumpam, kad ir be tikslo. Taip pat rekomenduojama mankšta, atsipalaidavimo pratimai, lėtas bėgimas, aplinkos pakeitimas, įvairi kita fizinė veikla. Visos šios priemonės padeda įjungti organizmo susireguliavimo mechanizmą, sumažinti fizines, psichines ir dvasines reakcijas į aplinką. Taip įgyjama jėgų suvaldyti stresą, jį įveikti ir sumažinti žalojantį poveikį organizmui“, – aiškino vaistininkė.
Taip pat svarbu neprarasti dienos ritmo – tinkamai maitintis ir kiek įmanoma laikytis sveikos gyvensenos principų. „Nors per šventes tai ir nelengva, tačiau galvokite, ką ir kiek valgote, svarbiausia – saikas. Rinkitės daugiau daržovių, vaisių, skaidulų turinčių patiekalų ir gerkite pakankamai vandens (2–2,5 l). Yra dalykų, kurių negalime pakeisti, pvz., eilių ilgumas parduotuvėse, netikėtai išaugęs darbo krūvis ar nuolat besikeičiantys planai. Tačiau būtent todėl sutelkite dėmesį į tai, kas svarbiausia, – savo sveikatą“, – reziumavo vaistininkė I. Gureckienė.