Nėštumas vasarą gali kelti tam tikrų iššūkių, tačiau, laikantis keleto patarimų, galima sumažinti diskomfortą ir užtikrinti saugų bei sveiką nėštumo laikotarpį. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skubiosios pagalbos, nėštumo patologijos ir konsultacijų skyriaus vedėja, gydytoja akušerė-ginekologė Viktorija Navickienė teigia, kad kiekviena nėštumo akimirka yra ypatinga, tad, tinkamai pasirūpinus savimi, galima mėgautis šiuo nuostabiu gyvenimo etapu bei vasara. Svarbiausia nepamiršti saulės voniomis džiaugtis atsakingai ir saikingai. Gydytoja pateikia keletą rekomendacijų, kaip lengviau atlaikyti karštų dienų iššūkius.
Nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta
Nėščiųjų oda gali būti jautresnė, todėl svarbu naudoti apsauginius kremus su aukštu SPF filtru (rekomenduojama SPF 30 ir daugiau). Patartina nepamiršti dėvėti skrybėlės ir akinių nuo saulės, nuo tiesioginių saulės spindulių slėptis po skėčiu, pavėsyje. Svarbu žinoti, kad nėštumo metu atsiradusios pigmentinės dėmės neišnyksta, tad rekomenduojama deginantis prisidengti, nedeginti „plikų“ kūno vietų.
Maudynės – neatsiejama vasaros pramoga
Neatsietina vasaros pramoga – maudynės ežeruose, upėse, jūroje ar baseine. Šiuo, beje, kaip ir visais kitais vasaros malonumais, mėgautis galima ir besilaukiant, svarbu tai daryti atsakingai. Visuose vandens telkiniuose maudytis galima, tačiau rekomenduotina bent vizualiai įvertinti, ar vanduo atrodo švarus, ar telkinyje maudosi aplinkiniai. Po maudynių rekomenduotina apsiprausti po dušu, kiek įmanoma greičiau pakeisti šlapią maudymosi kostiumėlį sausu. Po baseino, kaip ir po ežero ar jūros, vertėtų apsiprausti švariu, tekančiu vandeniu.
„Baseine esančios specialiosios medžiagos, kurios padeda vandenį išlaikyti žydrą, skaidrų ir gražų, naikina bakterijas – tiek blogąsias, tiek gerąsias, todėl ne tik nėščiosioms, bet ir visoms moterims po ilgų maudynių baseinuose gali atsirasti tam tikrų sutrikimų. Šie greit išnyksta pavartojus gerąsias bakterijas“, – pataria V. Navickienė.
Vitamino D įtaka vaisiui
Vitaminas D organizme gaminasi veikiamas saulės ultravioletinių spindulių per odą. Sveikam žmogui rekomenduotina paros dozė yra 400 tarptautinių vienetų, tačiau nustatyta, kad antrame ir trečiame nėštumo trimestre šio vitamino poreikis padidėja. Organizme trūkstant vitamino D, nėščioji jaučia nuovargį, mieguistumą, energijos trūkumą, todėl tam, kad būrų užtikrinta būtina paros norma, rekomenduotina valgyti pakankamai vaisių, daržovių (ypač žalios spalvos) ir papildomai vartoti vitaminą D.
Aukšta temperatūra gali būti pavojinga
Vaisius jaučia temperatūros svyravimus. Ypač jie svarbūs pirmajame nėštumo trimestre. Temperatūros pakilimas aukščiau kūno temperatūros gali sukelti net ir teratogeninį poveikį (sukelti apsigimimus), dėl to pirmajame trimestre nėščiosioms nerekomenduojama būti tiesioginėje saulėje, lankytis pirtyse. Kad vasaros karštis nebūtų toks pavojingas, svarbu reguliariai ilsėtis ir stengtis būti pavėsyje ar vėsiose patalpose. Jei įmanoma, vengti veiklos per didžiausią karštį – nuo 10 iki 16 valandos.
Nėščiųjų vargai: mėšlungis ir kojų tinimas
Dėl karščio ir svorio padidėjimo nėščiosioms dažnai tinsta kojos. Tinimui sumažinti patartina stengtis laikyti kojas pakeltas, reguliariai daryti lengvus fizinius pratimus, pavyzdžiui, vaikščioti ar plaukioti bei nepamiršti kompresinių kojinių, kurios užtikrina geresnę kraujo apytaką ir sumažina trombų kraujagyslėse susidarymo tikimybę.
„Jei kojos patinsta palaipsniui, tai natūralus, dažnas būsimąsias mamytes kamuojantis reiškinys, tačiau vertėtų sunerimti jeigu kojų, rankų, kūno tinimas atsiranda staiga. Tai gali byloti apie labai rimtą problemą – nėščiųjų perklamsijos pradžią, kuomet skubiai reikia kreiptis į gydytoją“, – perspėja medikė.
Vasarą, gausiau prakaituojant, netenkama daugiau skysčių, o su skysčiais ir mikro- bei makroelementų. Dėl šios priežasties daugelį nėščiųjų kamuoja kojų mėšlungis. Norint išvengti šio nemalonaus ir gana skausmingo reiškinio, labai svarbu užtikrinti pakankamą suvartojamų skysčių kiekį. Nėštumo metu būtina gerti daug vandens, kad būtų išvengta dehidratacijos. Rekomenduojama kasdien išgerti mažiausiai 8–10 stiklinių vandens, vartoti vaisių sultis ir kitus skysčius, tačiau vengti kofeino turinčių gėrimų, kurie gali skatinti dehidrataciją. Dėl mikroelementų vartojimo derėtų pasitarti su gydančiu gydytoju, kuris rekomenduos tinkamiausius.
Paklausta nuomonės, kuriuo metų sezonu – vasarą ar žiemą – lengviau nėščiajai, gydytoja V. Navickienė, savo žiniomis ir patirtimi su būsimomis mamytėmis besidalinanti ir Nėščiųjų mokyklėlėje, pabrėžia, kad viskas yra labai individualu bei priklauso nuo pačios moters. Kiekvienas sezonas turi savų pliusų ir minusų.
Pasak gydytojos, vasaros privalumai yra tai, kad vyrauja šiltas oras ir yra daugiau galimybių būti lauke, mėgautis gamta bei saulės šviesa. Žiemą – mažiau karščio, prakaitavimo ir pan. Gydytoja rekomenduoja kiekvienai būsimai mamai atkreipti dėmesį į savo kūno signalus ir prisitaikyti prie sezono keliamų iššūkių bei naudotis teikiamais privalumais. Svarbiausia – išlaikyti teigiamą požiūrį ir mėgautis nėštumo laikotarpiu, nesvarbu, kokiu metų laiku jis vyktų.