Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas projektą „Vanduo, kurį geriame II…“, atliko trisdešimties gyventojų šulinių vandens tyrimus. Visuomenės sveikatos specialistai buvo šokiruoti – kas antro šulinio vanduo yra netinkamas gerti.
Vykdant minėtą projektą, šulinių vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Mikrobiologinei taršai aptikti buvo pasirinktas žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų skaičius, chemijos laboratorijoje buvo tiriamos nitratų ir nitritų analitės.
Ištirtas 30 šulinių vanduo. Iš jų 16 šulinių vanduo yra netinkamas vartoti, t. y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis, nei leidžiama, nitratų arba nitritų kiekis. Dar 7 šulinių vandens tyrimai ribiniai, vandenyje nustatytas nitratų kiekis yra labai artimas leidžiamai ribai, kuri, vadovaujantis higienos norma, yra 50 mg/l.
Projekto metu aptikta šulinių, kuriuose nitratų kiekis viršytas 3–4 kartus.
Šiemet buvo tiriamas Daugų miesto gyventojų šachtinių šulinių vanduo. Dauguma tirtų šulinių yra iškasti prieš keturis dešimtmečius ir anksčiau. Kelių gyventojų kiemuose iškasti gilūs, keliolikos metrų šuliniai, tačiau daugumos gyventojų šuliniai negilūs, 5–7 žiedų. Tyrimu nustatyta, kad netinkamas vartoti vanduo yra visuose tirtuose vienos ar kitos gatvės šuliniuose.
Nitratais arba nitritais užteršto vandens gerti, naudoti maisto gamybai negalima. Patariama valyti ir dezinfekuoti šulinį, esant galimybei, jungtis prie centralizuotai tiekiamo vandens tinklų, galbūt įsirengti naują šulinį arbą gręžinį. Galimybės buvo aptartos su gyventojais, kai jie buvo informuoti apie jų šachtinių šulinių vandens kokybę.
Nitratai organizme virsta nitritais, o šie sugeba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą ir, labai paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Jau yra pakankamai tyrimų, kurie rodo sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos.
Nitratai į gruntinius vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį, atlydžio metu, bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Dalia Kitavičienė, Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė