Kas numatoma Mokslo ir studijų įstatymo pataisose?

Švietimo ir mokslo ministerija parengė ir Vyriausybei teikia svarstyti Mokslo ir studijų įstatymo pataisas. Įstatymo projekte numatytos svarbiausios naujovės – valstybės sutartys su aukštosiomis mokyklomis ir konkursinio balo kartelė, kurios nepasiekę stojantieji nebūtų priimami studijuoti. Šios priemonės leis kelti Lietuvos aukštojo mokslo kokybę ir efektyviau naudoti studijoms skiriamą valstybės finansavimą.

„Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas leis aiškiau formuoti valstybės užsakymą studijoms ir į aukštąsias mokyklas priimti motyvuotesnius studentus“, – sako švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.

Naujuoju įstatymo projektu siūloma, kad valstybė su aukštosiomis mokyklomis kas trejus metus pasirašytų sutartis, kurios apibrėžtų valstybinės aukštosios mokyklos veiklos kryptis ir studentų priėmimo reikalavimus bei sudarytų sąlygas formuoti valstybei reikalingų specialistų užsakymą ir rengimą.

Sutartimis būtų nustatomi aukštosios mokyklos ir valstybės įsipareigojimai dėl aukštosios mokyklos finansavimo ir veiklos: vykdomų ir planuojamų studijų krypčių, priimamų studentų konkursinių balų, mažiausio galimo studentų skaičiaus programose, mokslinių tyrimų, studijų kokybės, tarptautiškumo. Toks valstybės reguliavimo principas taikomas daugelyje Europos Sąjungos šalių.

Įstatymo projekte numatyta, kad atsižvelgiant į sutarčių vykdymo rezultatus valstybinei aukštajai mokyklai gali būti skiriama iki 5 procentų papildomų lėšų nuo jai paskirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Studijų finansavimo principas „pinigai seka studentą“ keičiamas nėra, tačiau numatyta įtvirtinti valstybės užsakymo principą. Studentų priėmimą siūloma organizuoti valstybės finansuojamas studijų vietas planuojant smulkiau – ne tik pagal studijų sritis ir krypčių grupes, bet ir pagal atskiras kryptis. Tai leistų efektyviau skirti biudžeto finansavimą valstybei reikalingoms specialybėms.

Minimalūs rodikliai, kuriuos tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, taptų privalomi stojantiesiems ne tik į valstybės finansuojamas, bet ir į mokamas studijų vietas, taip pat į nevalstybines aukštąsias mokyklas. Taip būtų užtikrinamos kokybiškos studijos ir vienodos priėmimo sąlygos stojančiajam, neatsižvelgiant į tai, kokį studijų finansavimo tipą ar aukštąją mokyklą jis renkasi.

Siekiant geresnio absolventų įsidarbinimo, naujajame Mokslo ir studijų įstatymo projekte aukštosioms mokykloms nustatoma pareiga konsultuoti studentus dėl karjeros galimybių.

Atsižvelgus į kitų Europos šalių praktiką, įstatymo pataisose numatyta galimybė universitetams trumpinti studijas iki 3 metų (180 studijų kreditų) bakalauro ir 1 metų (60 studijų kreditų) magistrantūros.

Aukštųjų mokyklų valdyme siekiama įtvirtinti, kad pagrindiniai principai būtų atsakomybės ir atskaitomybės dermė. Aukštosios mokyklos taryba būtų sudaroma tiek iš vidinių, tiek iš išorinių narių, universitetuose atrenkamų senato, o kolegijose – akademinės tarybos nustatyta tvarka. Lemiamą balsą taryboje priimant sprendimus turės akademinės bendruomenės nariai.

Siūloma įtvirtinti valstybinės aukštosios mokyklos, kaip viešosios įstaigos, turinčios specialųjį statusą, teisinį statusą, kuriuo remiantis valstybinei aukštajai mokyklai būtų taikomi kitokie teisinio reguliavimo principai dėl turto, pelno ir žemės mokesčio.

Numatoma, kad Mokslo ir studijų įstatymo pataisas Vyriausybė Seimui pateiks svarstyti pavasario sesijoje.

ŠMM inf.