Kasmet spalio mėnesį minint Pasaulinę regėjimo dieną specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje bėdų dėl regėjimo turinčių žmonių padaugėjo dvigubai. Kartu pastebima, kad daugėja gyventojų, kurie rūpinasi regėjimo prevencija, profilaktiškai tikrinasi akis ir bando reguliuoti akims tenkantį krūvį.
Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per 2004–2013 m. regėjimo sutrikimų paplitimas šalyje padidėjo nuo 98 iki 216 atvejų 1000 gyventojų. Atitinkamai daugiau nei dvigubai išaugo sergančiųjų toliaregyste ir trumparegyste skaičius.
„Regėjimo ligos yra viena iš vadinamųjų civilizacijos ligų, kurioms įtaką daro tobulėjančios šiuolaikinės technologijos ir neribotas naudojimasis jomis. Ryškios ir netinkamai sureguliuotos dirbtinės šviesos, ilgos valandos prie kompiuterio ir televizoriaus, įtemptas darbas ir per trumpas poilsis lemia, kad suaugusiųjų ir vaikų akys pradeda „streikuoti“ – silpti, perštėti, parausti, išsausėti. O tada ir iki rimtesnių ligų netoli“, – komentavo vaistininkė Gintarė Krikščiūnienė.
Vaistininkė pridūrė, kad regos ligas „populiarina“ ir netinkama akių apsauga tiek vasarą, tiek saulėtomis žiemos dienomis. „Esant ryškiems saulės spinduliams, bet kuriuo metų laiku būtina nešioti akinius. Šią taisyklę dažnas kažkodėl pamiršta“, – teigė G. Krikščiūnienė.
Vaistininkų tvirtinimu, norint kuo ilgiau išsaugoti stiprų regėjimą, reikia imtis prevencinių priemonių ir reguliariai tikrinti akis. Tai daryti patariama bent kelis kartus per metus. „Džiugu, kad sulaukiame vis daugiau žmonių, kurie nepraleidžia progos pasitikrinti regėjimo vaistinėse. Tai paprastas ir itin greitas būdas išsiaiškinti, ar yra problema, ar naudojami skaitymui tinkami akiniai. Dažniausiai regėjimu susirūpina vyresnio amžiaus pacientai, kuriems jau pasireiškė vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų, paprastai – akių uždegimas ar nusilpimas. Taip pat dažnai kreipiasi studentų ir moksleivių mamos, kurios nerimauja, kad jų vaikai dėl ilgo sėdėjimo prie kompiuterių nepatirtų bėdų“, – sakė vaistininkė.
Specialistai tvirtina, kad net ir esant iš pirmo žvilgsnio nepalankioms sąlygoms tausoti regėjimą yra gana paprasta. Vienas iš svarbiausių veiksnių, turinčių teigiamos įtakos akims, yra sveika mityba. Valgant sveikai ir reguliariai, papildant mitybą tam tikrais produktais, galima palaikyti sveikus akies audinius ir ląsteles. Ypač naudingi akims yra šie produktai: daug karoteno turinčios morkos, omega-3 riebiųjų rūgščių gausa pasižyminčios jūrinės žuvys (ypač lašiša), graikiniai ir migdolų riešutai, linų sėmenų aliejus, žalios lapinės daržovės, akis nuo žalingo aplinkos poveikio veiksmingai saugančios mėlynės.
Vaistininkės teigimu, išlaikyti stiprų regėjimą gali padėti ir paprastos korekcijos darbo ar mokymosi vietose. „Nors daugelis žino, jog ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar televizoriaus vargina akis, tik retas imasi priemonių sumažinti šiai žalai, pavyzdžiui, pakoreguoti apšvietimą. Nemaža dalis dirbančiųjų mėgsta prieblandą, tačiau šis įprotis yra žalingas akims. Šviesa turėtų sklisti nuo lubų, taip pat pravartu papildomai šone pasistatyti lempą. Akims padėti galima ir sumažinus kompiuterio ekrano ryškumą ir kontrastą, taisyklingai sėdint, laikantis poilsio ir darbo režimo, pakankamai miegant“, – teigė ji.
Išsaugoti sveikas akis ar net atgauti susilpnėjusį regėjimą padeda ir specialūs pratimai, kuriuos specialistai rekomenduoja atlikti kiekvieną dieną. Vienas jų – stipriai užmerkti akis 3–5 sekundėms, o tada jas staigiai atmerkti. Pakartoti tai 8–10 kartų. Kitas – laikant galvą tiesiai iš pradžių pažiūrėti į kairę, o tada – į dešinę. Paskui pažiūrėti į viršų ir žemyn. Kartoti 5 kartus. Užmerkti akis ir sukti jas ratu pagal laikrodžio rodyklę, o tada – prieš. Pratimą atlikinėti apie 30 sekundžių. „Tokios kelių minučių atsipalaidavimo pertraukėlės veiksmingai sumažina akies raumenų įtampą ir leidžia mėgautis geru regėjimu“, – patarė G. Krikščiūnienė.