Besiruošdami Kalėdoms ir Naujųjų metų sutikimui tikimės tik gerų akimirkų ir negalvojame, kad tiesiai nuo švenčių stalo galime atsidurti ligoninėje. Prieš kelerius metus Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad Kalėdų išvakarėse širdies priepuolių rizika padidėja 37 proc., o Naujųjų metų dieną – 20 proc. Tą pastebi ir Lietuvos gydytojai: šventiniu laikotarpiu padaugėja į gydymo įstaigas besikreipiančių pacientų, kurie skundžiasi įvairiomis širdies problemomis.
„Tai lemia labai daug veiksnių. Per šventes daugiau valgome, mažiau laikomės sveikos mitybos rekomendacijų, vartojame alkoholį, pamirštame išgerti gydytojų paskirtus vaistus. Pridėkime mažesnį fizinio aktyvumo ir miego kiekį bei stresą, kurį gali kelti dovanų paieška, šventinių susitikimų su artimaisiais ar vaišių stalo planavimas, ir turėsime puokštę rizikos veiksnių, ypač kenksmingų širdies ligomis sergantiems žmonėms“, – sako gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė.
Saugių alkoholio dozių nėra
Gydytoja sako, kad tai, kas mums atrodo smulkmena, širdžiai, ypač jei ji nėra sveika, gali būti pavojinga. Širdies veiklą, kraujagyslių būklę, kraujospūdį, cholesterolio kiekį kraujyje neigiamai veikia švenčių metu dažnesnis persivalgymas, daugiau suvartojamo alkoholio, sūresnio, aštresnio maisto. Dėl šių veiksnių gali atsirasti elektrolitų disbalansas, ypač pablogėti gali širdies nepakankamumu sergančių pacientų būklė – atsirasti stipresni patinimai, paūmėti dusulys.
Šventinė dienotvarkė kelia riziką ne tik tiems, kas jau serga širdies ar kraujagyslių ligomis, bet ir sveikiems žmonėms. Pastarieji gali justi ritmo sutrikimus, gali ištikti krūtinės anginos priepuoliai ar ūminiai kraujotakos sutrikimai.
„Labai svarbus veiksnys yra dehidratacija ir su ja susijęs elektrolitų disbalansas. Žmonės dažnai neįvertina skysčių trūkumo, kuris atsiranda valgant daugiau sūraus maisto, vartojant alkoholį ir tiesiog pamirštant gerti vandens. Nepadauginti reikėtų ir kavos, nes alkoholis ir kofeinas gali skatinti dehidrataciją, pulso padidėjimą, kraujospūdžio netolygumus. Kai šventės tęsiasi kelias dienas, labai svarbu patenkinti organizmo skysčių poreikį – gerti daugiau vandens“, – aiškina J. Jurgaitytė.
Ji atkreipia dėmesį ir į vadinamąjį „šventinį širdies sindromą“, pirmą kartą aprašytą 1978 m. Tuomet JAV paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad po Kalėdų ir Naujųjų Metų padaugėja hospitalizacijų dėl širdies ritmo sutrikimų, siejamų su alkoholio vartojimu.
Pasak gydytojos, širdies ritmo sutrikimas, arba aritmija, yra padažnėjęs arba nereguliarus širdies ritmas, kuris dažnai jaučiamas kaip virpėjimas ar drebėjimas krūtinėje. Šį jausmą gali lydėti galvos svaigimas, dusulys, nuovargis, krūtinės skausmas. Ilgą laiką negydoma aritmija gali sukelti kraujo krešulių susidarymą, insultą, širdies nepakankamumą ir kitas su širdimi susijusias komplikacijas.
„Norint išvengti „šventinio širdies sindromo“, efektyviausia yra alkoholio vartojimo kontrolė. Noriu akcentuoti, kad tokio dalyko kaip saugios alkoholio dozės, ypač sergantiems kardiovaskulinėmis ligomis, nėra, tad tokiems pacientams reikėtų apskritai nevartoti alkoholio. Jei būklė nėra itin rimta, galima simboliškai pakelti taurę vyno. Vartoti alkoholį be saiko pavojinga net ir visiškai sveikais save laikantiems žmonėms“, – teigia ji.
Svarbu nepamiršti išgerti vaistų
J. Jurgaitytė nurodo ir dar vieną su šventėmis susijusią riziką – tuomet žmonės labiau atsipalaiduoja ir gali pamiršti išgerti vaistus, kurie jiems yra paskirti.
„Kartais galvojama, kad nieko tokio, jei praleis vaistus vieną ar kitą dieną. Dažnai pacientai tiesiog pamiršta, ypač tie, kurie turi gerti daugiau vaistų skirtingu metu. Laikytis režimo visuomet paprasčiau tiems, kurie vartoja mažiau vaistų ar politabletes, kuriose yra kelios veikliosios medžiagos, gydančios dvi skirtingas ligas, pavyzdžiui, reguliuojančios kraujo spaudimą ir cholesterolio kiekį kraujyje. Politabletė paprastai geriama vieną kartą per dieną, tad žmogus tiesiog išgeria ją ryte“, – sako gydytoja kardiologė.
Jos teigimu, per šventes itin svarbu nepamiršti išgerti vaistų tiems pacientams, kurie serga širdies nepakankamumu ar yra poinfarktinės būklės ir privalo vartoti vaistus kasdien, nes rizikuoja dusulio paūmėjimu, krūtinės skausmais, kitokiais būklės pablogėjimais. Taip pat be pertraukų, net ir pavienių, privaloma vartoti kraują skystinančius vaistus, kitaip iš karto kyla didelis pavojus sveikatai.
Gydytoja primena, kad kai vartojami vaistai, tuo pačiu metu negalima gerti alkoholio.
Kaip švęsti nekenkiant širdžiai?
Paklausta, ką patartų, kaip švęsti Kalėdas nesusigadinant sveikatos ir nepakenkiant širdžiai, gydytoja kardiologė pirmiausia įvardija saiką, kalbant tiek apie valgį, tiek apie alkoholio vartojimą. Saiko praradimas gali padidinti streso hormonų išsiskyrimą, o tai taip pat gali paveikti širdies darbą, sukelti permušimus, prieširdžių virpėjimus.
„Paragauti galite visko, tik kontroliuokite porcijų dydžius – jei labai norisi torto, suvalgykite gabalėlį, o ne pusę torto. Vaišėmis mėgautis reikia atsakingai, privengiant riebių patiekalų, padažų. Taip pat svarbu gerti daug vandens, pakankamai išsimiegoti, palaikyti fizinį aktyvumą, tad Kalėdų vakarą išeiti pasivaikščioti yra labai naudinga“, – pataria ji.
Labai svarbu įsiklausyti į savo kūną ir laiku pastebėti požymius, rodančius, kad kažkas negerai. Širdies sutrikimų požymiai paprastai būna panašūs į tuos, kuriuos žmonės gali justi persivalgę ar skubėdami, pavyzdžiui, dusulys ar skausmai krūtinėje. Svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius neįprastus simptomus, ypač jei turite kitų sveikatos sutrikimų, ir nedelsiant kreiptis į gydytoją. Jei šie simptomai stiprūs ir gąsdinantys, būtina kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą skambinant 112.
„Šiandieninis gyvenimas įtemptas, keliantis daug streso, tad vertėtų saugoti savo sveikatą ir kasdien, ir per šventes. O joms pasibaigus rekomenduočiau nueiti pas gydytoją ir profilaktiškai pasitikrinti širdies bei kraujagyslių būklę, taip pat paraginti tai padaryti artimuosius, ypač jei yra jaučiami kokie nors neaiškūs simptomai. Žmonės vis dar nepakankamai aktyviai tikrinasi profilaktiškai, tačiau vertėtų. Kartą per metus nemokamai pasitikrinti širdį pagal prevencinę širdies ir kraujagyslių ligų programą gali 40–54 metų vyrai ir 50–64 metų moterys“, – primena J. Jurgaitytė.