Iš pilkų ir aptriušusių pastatų žemėlapio Kaune šiemet išnyks dar 50 kultūros paveldo statusą turinčių netvarkingų statinių. Pernai Kauno centrinės dalies atgimimui impulsą davusiai fasadų atnaujinimo programai Kaunas šiemet skyrė 1 mln. eurų, kurie bus skirti atnaujinti savo pastatus nusprendusiems kauniečiams.
„Pernai per du šaukimus gavome 40 prašymų. Šįmet šis skaičius beveik trečdaliu didesnis ir siekia 63. Tai rodo išaugusį pastatų savininkų norą prisidėti prie gražesnio Kauno kūrimo. Iš viso konsultavome apie 300 susidomėjusių asmenų“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Gautas paraiškas išnagrinėjusi darbo grupė atrinko 50 projektų, kurių bendra darbų finansavimo sąmata siekia 1,08 mln. eurų. Savivaldybės indėlis į kiekvieno fasado sutvarkymą sieks iki 50 proc. visos sąmatos. Likusia dalimi turės pasirūpinti pastato savininkas.
„Meduolio ir botago principas, kurį pernai pradėjome taikyti apleistų pastatų savininkams, pasiteisina. Dėkoju visiems, kurie prisideda prie gražesnio Kauno kūrimo. Ir džiaugiuosi, kad meduolį tenka išsitraukti dažniau nei botagą“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasikeis neatpažįstamai
Tarp didžiausių projektų, kuriuos šįmet numatyta finansuoti, išsiskiria Kęstučio gatvėje stovintis J. Lapėno namas. Šio pastato fasadui ir balkonams atnaujinti numatyta skirti 60 tūkst. eurų. Sugiharos namai turėtų sulaukti 65 tūkst. piniginės injekcijos. Už šią sumą bus tvarkoma pastato išorė. Šiemet teikti paraiškas galėjo bet kurioje miesto vietoje stovinčių pastatų savininkai, vis dėlto didžioji dalis miesto paramos nuguls ant centrinėje miesto dalyje stovinčių pastatų sienų.
Miesto pagalbos taip pat sulauks Laisvės alėjoje, Vilniaus, Gedimino, V. Putvinskio, A. Mickevičiaus, M. Valančiaus ir kitose gatvėse stovintys kultūros paveldo statiniai. Galutinį finansuojamų objektų sąrašą tvirtins gegužės 23 dieną posėdžiausianti miesto taryba.
Atsakas kritikams
Nuo šių metų programa papildyta galimybe pastatų savininkams įsirengti dekoratyvinį apšvietimą. Be to, į paramą galėjo pretenduoti visi kultūros paveldo objektai ir kultūros paveldo statiniai, esantys bet kurioje Kauno miesto teritorijos vietoje.
„Pirmiausia džiugina toks didelis paraiškų skaičius. Kaunas per šiuos metus dar labiau pagražės. Miegančioji gražuolė ne tik atsibudo, bet ir intensyviai darosi makiažą. Ypač malonu, kad netrukus matysime atsinaujinusius Sugiharos namus, kuriuos kasmet aplanko apie 17 tūkst. japonų turistų. Ši programa – geras atsakas visiems kritikams. Parodykite kitą tokią savivaldybę, kuri taip rūpinasi paveldu ir skiria tiek lėšų“, – teigė paveldotvarkos programos darbo grupei vadovavęs vicemeras Simonas Kairys.
Pasak S. Rimo, specialistai vertindami paraiškas atidžiai nagrinėjo projektų sąmatas. Jeigu kildavo įtarimas, kad prašoma suma yra per didelė, pastato savininkų buvo prašoma ją susimažinti pagal realius rinkos įkainius. Paramą gavę pastatų savininkai darbus privalės užbaigti iki šių metų pabaigos. 2016 metais specialiai programai iš miesto biudžeto skirta 400 tūkst. eurų. Tuomet miesto parama pasinaudojo 17 kultūros paveldo statusą turinčių statinių pastatų savininkų.