Kauno miesto savivaldybėje vyko konferencija „Skurdo situacijos apžvalga“, kurią surengė Kauno arkivyskupijos „Carito“ organizacija. Surengti šią konferenciją paskatino tyrimas, kurį atliko Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Darbo rinkos tyrimų institutas.
Konferencijos pradžioje „Carito“ direktorė Janina Kukauskienė informavo apie esamą padėtį Lietuvoje, skurdo priežastis ir pastangas jas mažinti. Socialinį darbą dėl skurdo atlieka keletas institucijų ir organizacijų, todėl, pasak J. Kukauskienės, atėjo laikas sujungti pajėgas. „Caritas“ per metus teikia paramą maždaug 90 tūkst. žmonių.
„Ačiū, kad esate čia. Tai, kas pasakyta, yra ne tik miesto, bet ir valstybės žaizda. Darbdaviai toleruoja minimalias algas, dirbantieji nori gauti didesnius atlyginimus. Tokia situacija sukuria sistemą, kurioje vieni gauna labai daug, o kiti – labai mažai. Skursta suaugusieji, kenčia tokių šeimų vaikai. Visiems reikia teikti dvasinę, moralinę ir finansinę paramą. Atlikti tyrimai paskatins ieškoti išeities platesniu mastu. Įvedus eurą turbūt kils atlyginimai. Reikia galvoti apie visapusiškas sąlygas gerinti socialinę padėtį, mažinti atskirtį“, − kalbėjo meras A. Kupčinskas.
„Šis tyrimas bus naujas etapas sprendžiant skurdo problemas. Padėti artimui – kiekvieno pareiga. Pagalbos teikimas tiesia tiltus į vienybę, o tai turi įtakos net valstybės saugumui. Pagalba turi būti išmintinga, priešingu atveju ji net kenksminga. Tyrimas yra pradžia, parodanti, kaip padėti mūsų valstybei. Linkiu įkvėpimo ir giedrumo sprendžiant šią problemą“, − akcentavo vyskupas K. Kėvalas.
Profesorius Boguslavas Gruževskis informavo apie „Carito“ užsakymu atliktus tyrimus, kurie rodo, kad Lietuvai daugelyje sričių reikia gerokai padirbėti, nes kitaip daugelio valstybių gretose išliksime paskutinėse vietose. Buvo kalbėta apie gimstamumo mažėjimą, mirtingumo didėjimą, emigraciją, girtuokliavimą, nenorą dirbti už mažą minimalų atlyginimą, vaikų skurdą, socialinės paramos gavėjus ir kt. Pagal atlyginimų liberalizavimą iš 150 šalių Lietuva yra 8 vietoje, todėl atotrūkis tarp labai daug ir labai mažai uždirbančiųjų yra ypač didelis.
„Nerimą kelia tai, kad apie 50 proc. jaunų žmonių (iki 25 metų) neturi jokio profesinio pasirengimo, todėl ir įdarbinti juos nėra kur. Kai paramos pinigai pasiekė kaimą, nedarbas ypač išaugo. Skurdas kaime padvigubėjo, o tai lemia vaikų išsilavinimą, savižudybes ir kita“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, atskirtis labai ryški. Graikų pajamos 4 kartus didesnės negu Lietuvoje… 2012 m. minimalios europiečio pajamos buvo 1 373 eurai. Europos Sąjungoje pajamos auga, o Lietuvoje mažėja. Iš Lietuvos emigruoja daugiausia piliečių, maždaug 12 tūkst. per metus. Pagal gaunamas pajamas Rumunijoje ir Bulgarijoje dar blogiau, bet iš šių šalių žmonių emigruoja ne tiek daug.
Lietuva pirmauja ir pagal savižudybių skaičių, antroje vietoje yra Vengrija. Pagal alkoholizmą Lietuva yra trečioje vietoje po Moldovos ir Baltarusijos. Apie socialinės paramos gavėjus Kaune informacijos pateikė Socialinės paramos skyriaus vedėja Ana Sudžiuvienė. Ji akcentavo, kad paramos gavėjai, sudėjus visas skiriamas paramos rūšis, pajamų gauna truputį daugiau negu gaunantieji minimalų atlygį, todėl tokia situacija neskatina žmonių dirbti.
Apibendrinant visa tai, ką rodo atlikti tyrimai, kas buvo pasakyta skaitant pranešimus ir per diskusijas, prieita prie išvados, kad konferencijoje priimtą rezoliuciją turi apsvarstyti Vyriausybė ir Seimas. Geresnių rezultatų pasiekti galima tik tada, kai bus dirbama sutelktai ir plačiu mastu. Atliktų tyrimų medžiaga skelbiama Kauno arkivyskupijos „Carito“ interneto svetainėje.
Parengė Danutė Marcinkevičienė