Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Kultūra»Kaune – tarptautinis kanklių muzikos festivalis
Kultūra

Kaune – tarptautinis kanklių muzikos festivalis

Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Kovo 22–23 dienomis Kauno miesto muziejaus padalinyje Tautinės muzikos muziejuje (renginių salėje, L. Zamenhofo g. 4) vyks IX tarptautinis festivalis „Kanklės mano rankose“.

Festivalis vyksta nuo 2016 m. Pagrindinė jo idėja – puoselėti lietuvių kankliavimo tradicijas ir kanklių muziką. Ši tradicija, mokslininkų nuomone, mena net archeologinės Narvos kultūros laikus. Kanklės ir jų muzika, išlikusi Lietuvos kaimuose, gerokai skiriasi nuo XX a. viduryje sukonstruotų koncertinių chromatinių kanklių ir šiuolaikinių muzikos interpretacijų.

Festivalis skirtas tiek senajai lietuvių kankliavimo tradicijai, tiek šiuolaikinei jos raiškai pademonstruoti. Dviejų dienų trukmės festivalyje siekiama parodyti kanklių muzikos įvairovę, šio instrumento pavidalų, tembrų gausą ir atlikėjų profesionalumą. Kasmet festivalyje vyksta ir mokslinė-praktinė konferencija, kurioje pristatoma naujausia etnomuzikologinė medžiaga, nauji tyrimai ir nuveikti darbai. Konferencijoje dažniausiai dalyvauja tyrinėtojai, kurie kartu yra ir atlikėjai. Tai leidžia giliau pažvelgti į tiriamą temą.

Šį kartą festivalyje tradicinio kankliavimo temai atstovaus Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ kanklininkai Gabrielė Aputytė, Modesta Pakalnytė, Steponas Pilkauskas, Anykščių kultūros centro tradicinių kanklių ansamblis „Laumakė“ bei jo vadovė Asta Motuzienė, kankliuoti išmokusi iš jau legenda tapusio Anykščių rajone gyvenusio kanklių meistro Juozo Lašo. Asta J. Lašo pagamintomis kanklėmis skambins kartu su savo anūke Emilija Tarvydaite. Taip pat girdėsime tradicinį smuiko ir kanklių duetą – tai Gaila Kirdienė (smuikas) ir Laura Lukenskienė (kanklės).

Festivalyje skambės ir autorinė muzika. Kompozitorius, kanklininkas ir kanklių meistras Jonas Chockevičius šiais metais pristatys kūrinius iš naujojo savo albumo „Giesmės didiesiems“. Skambės giesmės seniesiems aisčių dievams, kurias muzikantas atliks pritardamas penkiastygėmis kanklėmis.

Savo kūrybos dainas pagal poetų Vlado Braziūno ir Stasės Lygutaitės-Bucevičienės eiles atliks Agota Zdanavičiūtė. Autorinę muziką koncertinėmis kanklėmis atliks Lina Žilinskaitė, o latvių koncertinėmis kuoklėmis skambins Malvīne Mantiniece.

Šiemet festivalyje dalyvauja ir Rygos latvių draugijos šokių mokytojų, muzikantų ir menininkų bendruomenės „Rīgas danči“ nariai: Malvīne Mantiniece, Dzintars Jekabs Spičs ir Rozīte Katrīna Ponne. Jie pristatys tradicinę latviškų kanklių (kuoklių) muziką ir pademonstruos didžiausią pasaulyje (daugiau negu 2 m ilgio) kuoklę – unikalų bosinį instrumentą – dižkoklę. Šis instrumentas yra Latvijos etnografinio muziejaus eksponato kopija. Jį tikrai verta pamatyti.

Festivalio viešnia Jenni Venäläinen yra garsi Suomijos muzikantė. Ji tęsia skambinimo karelų kantele ir improvizacijos tradiciją. Minimalistinės kareliškos kantelių muzikos temos ją įkvepia savo laisve, o sodrūs instrumento garsai suteikia galimybę emocijas reikšti muzika. Jenni tradicinę muziką paverčia modernia vakarėlių muzika.

Detali renginio programa skelbiama organizatoriaus interneto svetainėje kaunomuziejus.lt.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisMetų autorius Paulius Vaicekauskas – apie darbą su garsiais atlikėjais ir muzikos plagijavimo problemą šalyje
Kitas straipsnis Šeimų lankymo specialistės darbo kasdienybė ne visada šviesi ir lengva

Susiję straipsniai

Vaikų ir jaunimo šokių ansamblis „Grandinėlė” šokių šventėje Čikagoje

21 balandžio, 2026

„ČIURLIONIO PALIESTI“ – DIALOGAS SU M. K. ČIURLIONIO IDĖJOMIS

20 balandžio, 2026

Mažos scenos, didelis efektas: Vilniaus dainyklos subūrė tūkstančius atlikėjų

15 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.