„Galbūt išgelbėjau keturias gyvybes ir tikrai esu laiminga, galėdama dirbti šį darbą“, – sako marijampolietė Vytautė Švedienė, viena iš 13 pirmųjų Lietuvoje šeimų lankymo specialisčių, prisimindama labiausiai ją sukrėtusį įvykį per dvejus metus dirbant bandomajame šeimų lankymo projekte.
Ji pasakoja, kad tai buvo eilinis šeimos lankymo vizitas ir rutininė procedūra, kai mama, kuri augino pusantrų metų kūdikį ir dar du vyresnius vaikus, turėjo užpildyti savo emocinės sveikatos situacijos anketą. Bet jos atsakymai specialistei pasirodė keliantys nerimą ir pasikalbėjus paaiškėjo, kad mama iš tiesų turi suicidinių minčių.
„Pirmiausia ją nuraminau ir pasakiau, jog labai džiaugiuosi, kad manimi pasitikėjo ir išsipasakojo. Tuomet, kaip ir turėjau, pranešiau institucijoms. Viskas baigėsi laimingai: moteris dėkinga man už savalaikę reakciją ir pagalbą, dabar ji vartoja vaistus ir lankosi pas psichologą“, – pasakoja V. Švedienė.
Šiuo metu specialistė lanko 24 šeimas – 23 mamas ir vieną tėtį, kuris vienas augina šešerių mėnesių dukrytę. Jos mama, turinti protinę negalią, vaiku nesirūpina. Net 18 V. Švedienės lankomų šeimų priklauso socialinės rizikos grupei: vartoja alkoholį, tinkamai neprižiūri vaikų, stokoja socialinių įgūdžių ir pajamų.
„Visos mes turime tokių sudėtingesnių šeimų, bet pas mane jų yra šiek tiek daugiau. Tačiau šis projektas ir skirtas socialinės rizikos šeimoms, tik atvejai būna skirtingi“, – paaiškina specialistė.
Lietuvai – užsienio šalių patirtis ir investicijos
Nuo 2022 metų Lietuvoje įgyvendinamas bandomasis šeimų lankymo projektas skirtas besilaukiančioms, pagimdžiusioms ir vaikus iki dvejų metų auginančioms šeimoms. Projektas įgyvendinamas 16-oje savivaldybių ir šiuo metu šeimų lankymo specialistės lanko daugiau nei 300 šeimų, dalyvaujančių bandomuosiuose šeimų lankymo modelio diegimo projektuose. Visoje šalyje šią paslaugą planuojama teikti nuo 2025 metų gegužės.
Šis projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ lėšomis ir remiasi užsienio šalių patirtimi. Specialių žinių įgiję sveikatos priežiūros specialistai pirmą kartą besilaukiančioms, nepilnametėms, vienišoms ar nepasiturinčioms mamoms, socialinės rizikos šeimoms padeda sumažinti galimas rizikas arba jų išvengti, padeda saugiai pasirūpinti mamos ir vaiko sveikata, suformuoti gerus motinystės įgūdžius.
„Bandomasis projektas parodė didžiulį šios paslaugos poreikį Lietuvoje. Džiaugiamės, galėdami pasiūlyti įrankį, kuris leidžia suteikti realią pagalbą ne tik prižiūrint kūdikį, bet ir rūpinantis tėvų fizine bei psichine gerove“, – sako projektą administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos programų skyriaus vadovė Sandra Remeikienė.
Vienas didžiausių iššūkių – šeimos emocinė būklė
V. Švedienė pritaria, kad šeimų emocinės būklės stebėjimas iš tiesų yra vienas didžiausių iššūkių ir tik tuomet, kai atsiranda abipusis pasitikėjimas ir bendradarbiavimas, nelaimėms ir krizėms pavyksta užkirsti kelią.
„Kaip pavyksta užsitarnauti pasitikėjimą? Manau, gal tą lemia asmeninės savybės: žmogiškumas, šeimos situacijos supratimas ir priėmimas nesmerkiant, nekritikuojant“, – svarsto specialistė.
Šeimų lankymo specialistės taip pat stebi, kaip mamoms sekasi prižiūrėti, maitinti kūdikius, stebi jas ir nėštumo metu, nes pasitaiko, kad moterys slepia nėštumą, nesilanko pas medikus, piktnaudžiauja alkoholiu, rūko.
Būna ir tokių atvejų, kai vaikas patenka pas laikinus globėjus, nes mama išėjo ir negrįžo, palikusi kūdikį Krizių centre, kur buvo laikinai apsistojusi. Kitu atveju mama su tėčiu intensyviai vartojo alkoholį ir vaiką taip pat teko perduoti laikiniems globėjams.
Neseniai kartu su Vaikų teisių specialistais V. Švedienei teko ieškoti atsakymų, susidūrus ir su tokia neeiline situacija, kai šeimoje vienu metu laukiasi jauno amžiaus duktė ir jos mama.
„Dar turiu šeimą, kur besilaukianti jauna moteris nori, kad ją lankyčiau, o jos draugas, kuris yra gerokai vyresnis, grasina, kad išdaužys mašinos langus, jei bandysiu kištis į jų gyvenimą. Baisu ir nejauku, bet važiuoju ir dirbu savo darbą“, – sako V. Švedienė.
Ir nors šeimų lankymo specialistės darbo kasdienybė ne visada šviesi ir lengva, didžiausią prasmę šiame darbe ji mato tuomet, kai jaučiasi reikalinga ir gali padėti.
Daugiau informacijos apie šeimų lankymo specialistus galima rasti puslapyje http://seimoslankymas.lt.
Apie programą „Sveikata“
Įgyvendinant 2014–2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje siekiama stiprinti visuomenės psichikos sveikatą ypatingą dėmesį skiriant vaikams, jaunimui ir jų šeimoms. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai mokomi pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014–2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau kaip 17,9 mln. eurų. Programos įgyvendinimą prižiūri Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA), programos partneris – LR sveikatos apsaugos ministerija.