Tarkime, kad namie palikote raktus. O gal tuoj pat reikia nuvežti kostiumą į valyklą, tačiau jau vėluojate į svarbų susitikimą darbo reikalais? Ar suplanavote vakarienę namuose ir skubate paimti maistą iš restorano? Įprastai tokiais atvejais patys lekiame atlikti šiuos darbus ar prašome artimųjų pagalbos, tačiau Lietuvoje įsikūrusi programavimo paslaugų įmonė siūlo išeitį – siuntų pristatymo platformą „ishipit“.
„Tai unikali platforma, kuria norime suteikti žmonėms kiek galima daugiau patogumo dabartiniame greitame gyvenime“, – tikina prie šio projekto dirbantis Julius Degutis, Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) alumnas.
Platformos veikimas paremtas tarpininko (angl. middleman) principu – kiekvienas norintis tapti kurjeriu tiesiog užsiregistruoja sistemoje ir teikia siuntų pristatymo paslaugas pagal savo nusistatytus tarifus, prieinamumą, valandas ir aptarnaujamą vietovę.
Sistemos vartotojai gali matyti arčiausiai jų vietovės esančius kurjerius, jų įkainius, pasirinkti tinkamiausią variantą, atlikti apmokėjimą gavę siuntą ir galiausiai įvertinti atliktą darbą.
„Mes patys neteikiame jokių paslaugų, tik atliekame tarpininko vaidmenį: padedame klientams rasti kurjerius, parduotuvėms – klientus, padedame kurjeriams užsidirbti. Pavyzdžiui, žmogus turi parduotuvę, kurioje pardavinėja naminį medų. Jis ją užregistruoja mūsų sistemoje – tokiu būdu parduotuvė tampa matoma klientui. Klientas, panorėjęs nusipirkti medaus, atsidaro programėlę, susiranda tai, ko nori, ir užsisako. Pasirinkti kurjeriai gauna pranešimą apie užsakymą, priima jį ir įvykdo. Visos trys šalys lieka patenkintos“, – pasakoja J. Degutis.
Tiesa, kol kas šis startuolis, kurio programavimo darbus pagal olando kliento užsakymą atlieka kauniečiai, veikia tik Olandijos rinkoje, yra išbandomas Busumo mieste.
Viena platforma – keturi panaudojimo būdai
„ishipit“ komandos vadovas Darius Orvidas atskleidžia, kad vienoje platformoje sujungiamos skirtingos jos panaudojimo galimybės, kurios vis dar plečiamos. Tai išskirtinė platforma, nes konkurentai dažniausiai koncentruojasi tik į vieną paslaugą, pvz., maisto pristatymą.
Šiuo metu platformoje yra numatyti keturi skirtingi sistemos naudojimo būdai. „Naudotojai gali grąžinti siuntas, gautas per internetinius užsakymus. Kitas būdas leidžia pristatyti siuntas iš taško A į tašką B. Pavyzdžiui, išvykote į darbą ir namie palikote svarbų daiktą, taigi kurjeris gali jį paimti iš jūsų namiškio ir pristatyti jums tiesiai į darbą.
Trečiasis siuntų būdas apima kurjerio paslaugą, kai reikalingas papildomas mokėjimas. Pavyzdžiui, kurjeris paima iš drabužių valyklos jūsų paltą, pats apmoka už suteiktą valymo paslaugą, o jūs atsiimdami siuntą sumokate tiesiogiai kurjeriui.
Ketvirtasis būdas yra labiau orientuotas į maisto pristatymą. Klientai iš esamo restoranų sąrašo gali pasirinkti patiekalą, kuris bus pristatytas į pasirinktą vietą. Platforma įdomi tuo, kad kurjeriai patys gali kuruoti kavinių ir restoranų valgiaraštį, o už tai kaip paskatinimą gauti premijas nuo užsakymų“, – sako D. Orvidas.
„ishipit“ kūrėjai tikina, kad tokiu būdu stengiamasi sukurti didelę infrastruktūrą po vienu stogu, kuri leistų kurjeriams dirbti, o klientams naudoti „ishipit“ platformą kaip tarpininką tarp jo ir paslaugos teikėjo.
Kadangi neatsiejamas šiuolaikinio žmogaus atributas – išmanusis telefonas, neatsitiktinai nuspręsta, kad sistema galima naudotis per mobiliąją programėlę.
Planuoja platformos plėtrą
Kadangi šiuo metu platforma dar tik išbandoma nedideliame Olandijos miestelyje, turinčiame apie 30 tūkstančių gyventojų, anot „ishipit“ kūrėjų, tai suteikia galimybę lengviau ją suvaldyti.
„Jeigu iškyla problema dėl pačios programėlės, procesų ar kažkas nutinka su konkrečiu užsakymu – galima greitai viską išspręsti. Tai padeda greičiau rasti ir ištaisyti sistemos klaidas arba pabendravus su klientais pagalvoti ir patobulinti kai kuriuos procesus“, – pasakoja J. Degutis.
Tolesnė „ishipit“ plėtra tikrai planuojama. Vis dėlto kol kas – tik Olandijos ribose.
„Visada yra tikimybė įžengti ir į kitus Europos miestus, tačiau pradinis kliento tikslas yra įsitvirtinti vietinėje rinkoje, o vėliau plėstis kaimyninėse šalyse: Belgijoje, Vokietijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra veikiančių panašių platformų, jau spėjusių pelnyti pripažinimą ir kituose Europos miestuose, tačiau jų specializacija gerokai siauresnė“, – atskleidžia D. Orvidas.
Pasak J. Degučio, vienas sudėtingiausių dalykų, plečiantis į kitas šalis, yra užtikrinimas, kad sistemos darbas neprieštarautų tos šalies įstatymams.
„Dėl šios priežasties plečiantis galbūt reiktų šiek tiek perdaryti sistemą bei pritaikyti ją prie konkrečios šalies įstatymų“, – tikina jis.
Erika Paliulytė