„Seimo narių visumos profesionalumą geriausiu atveju vertinčiau 7 iš 10 balų. Tiesa, jeigu kalbėtume apie Seimą, kaip apie instituciją kartu su kanceliarija, kurioje dirba vis daugiau jaunų ir profesionalių karjeros valstybės tarnautojų, balas būtų aukštesnis“, – teigia parlamentaras Donatas Jankauskas, Kauno technologijos universiteto (KTU) viešojo valdymo studijų krypties programų komiteto narys.
Pasak Lietuvos Respublikos Seimo nario, politikoje labiausiai trūksta žmonių, išmanančių teisę ir viešojo administravimo principus, politikos mokslus.
„Dauguma Seimo narių tiek išsilavinimą, tiek praktinę patirtį įgijo dar sovietiniu laikotarpiu. Trečią kadenciją dirbdamas Seime matau, jog daugeliui kolegų nauja viešoji vadyba ar viešasis administravimas – vis dar menkai žinomi dalykai“, – sako D. Jankauskas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pateikiamais duomenimis, 42 proc. Lietuvos Seimo narių šiandien yra 55 ir daugiau metų amžiaus, ir tik 20 proc. iš jų – iki 45-erių. Pasak D. Jankausko, jauni kandidatai, ateinantys į politiką, ne tik atneštų laikmečiui adekvačių žinių, bet ir padėtų stiprinti demokratijos ir skaidrios politikos tradicijas.
„Privačiame sektoriuje, ypač užsienio kapitalo stambiose įmonėse, skaidrumo principai jau veikia kaip norma, karjeros siekiama pagal asmeninius gebėjimus ir kompetencijas. Tikiuosi, kad ir padėtis viešajame sektoriuje keisis į gera“, – teigia Seimo narys.
Svarbu ne tik žinios, bet ir vertybės
D. Jankauskas teigia, kad jaunam žmogui darbas viešajame sektoriuje turėtų būti įdomus jau vien tuo, kad atsiranda reali galimybė pagerinti valstybės ir jos piliečių gyvenimą. Pasak jo, svarbiausia valstybės tarnautojui – tinkamų vertybių ir žinių derinys. Valstybės tarnautojui būtinos teisinės žinios, viešojo administravimo, naujosios viešosios vadybos išmanymas. Tačiau, pasak Seimo nario, valstybės tarnyboje nieko nėra blogiau už išsilavinusį, bet nesąžiningą sukčių, kuris, siekdamas asmeninės naudos, apvagia visuomenę.
„Man darbas įstatymų leidyboje bei parlamentinės kontrolės vykdymas visų pirma yra didelė atsakomybė (kartu su galimybe prisidėti prie valstybės dabarties, perspektyvų kūrimo) nei garbė“, – teigia parlamentaras.
Labiausiai reformų reikia švietimo sistemai
KTU viešąją politiką baigusi Julija Stanaitytė teigia studijas pasirinkusi dėl jų naujumo ir aktualumo – viešosios politikos specialistų trūkumas, pasak jos, akivaizdus. Nors mergina dar neapsisprendė, kurioje srityje siekti karjeros, yra įsitikinusi, kad nesunkiai gautų darbą valstybės tarnyboje.
Praktiką atlikusi LR švietimo ir mokslo ministerijoje, J. Stanaitytė mano, jog, pasirinkusi politiką, ji sietų savo ateitį su aukštojo mokslo politika.
„Šiandien didžiausias iššūkis yra aukštojo mokslo reforma, kuriai būtini strateginiai sprendimai, požiūrio keitimas, pokyčiai. Būtina, kad ateitų tokia politikų karta, kuri suvoktų mokslo, inovacijų, studijų svarbą šaliai, ekonomikai, visuomenei“, – įsitikinusi jaunoji specialistė.
Pasyviais stebėtojais nebegalime būti
Lietuvos švietimo sistemos pertvarką, kaip vieną didžiausių šiandienos iššūkių, pabrėžia ir D. Jankauskas: „Reikia neatidėliotinų ilgalaikių sprendimų, padėsiančių išlikti konkurencingiems pasaulyje.“ Seimo narys primena, jog, vertindami Lietuvos situaciją, neturime pamiršti ypač sudėtingos geopolitinės situacijos, todėl Valstybės saugumas ir krašto gynyba turėtų išlikti pagrindinis prioritetas.
„Didėjanti socialinė atskirtis, geresnio gyvenimo ar karjeros perspektyvų nematymas daugeliui žmonių įvairiuose pasaulio kraštuose – nuo JAV iki Europos, ar Rytų valstybių – skatina visuomenės radikalumo didėjimą. Tai – vienas iš didžiausių iššūkių šiandien, greta pabėgėlių, plūstančių į Europą iš „karštųjų kraštų“, ar klimato kaitos problemų“, – mano Seimo narys.
D. Jankauskas teigia, kad esame tokioje situacijoje, kurioje negalime sau leisti būti pasyviais stebėtojais, – turime siekti dalyvauti tiek mūsų šalies, tiek Europos ar pasaulio sprendimuose.
Jauniems rinkėjams pritraukti socialiniai tinklai efektyviausi
J. Stanaitytė įsitikinusi, kad viešosios politikos studijos išugdo kosmopolitinį mąstymą – žmogus išmoksta žvelgti į platesnį kontekstą, gerbti kitokią nuomonę. Gebėjimą atsirinkti informaciją, analizuoti, strategiškai mąstyti, spręsti problemas ji įvardija kaip svarbiausius universiteto išugdytus įgūdžius.
Jos teigimu, jaunosios kartos politikai ir valstybės tarnautojai ypač reikalingi tam, kad, aktyviai bendraudami su visuomene per socialinius tinklus, pasiektų jaunus žmones ir paskatintų jų aktyvų dalyvavimą politiniame šalies gyvenime.
„Manau, kad šiandien didelė dalis politikų netikslingai išnaudoja socialinius tinklus, kuriuose dažnai nuomonę išsako klaidinančiai. Socialines medijas išnaudoti ypač svarbu, nes per tokią platformą lengviausia pasiekti jaunus žmones, kurie, kaip žinome, nėra linkę balsuoti. Tikiuosi, kad aktyvus bendravimas per socialines medijas, kurį vykdo kai kurie visuomenės veikėjai, paskatins jaunus žmones būti atsakingais piliečiais ir balsuoti Seimo rinkimuose rudenį“, – tikisi J. Stanaitytė.
KTU nuotr.