Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?
Aktualijos

Kodėl įspėjamuosius pranešimus kartais gauna ne visi gyventojai?

Komentarų: 03 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
„Pexels“ nuotr.
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Jonas, gyvenantis Vilniaus Naujamiesčio mikrorajone, bet dirbantis Viršuliškėse, darbo metu negavo pranešimo apie gaisrą, įsiplieskusį netoli jo namų. Kodėl? Pasak Arnoldo Lukošiaus, „Tele2“ Inovacijų eksperto, nors ši konkreti situacija išgalvota, įspėjamuosius pranešimus iš tiesų kartais gauna ne visi gyventojai, kurie turėtų juos gauti. Tai gali būti susiję su pranešimo siuntimo technologija, veikiančia pagal nustatytą teritoriją, taip pat gyventojų telefonų nustatymais.

Pranešimai siunčiami pagal teritoriją

Valstybės tarnybos, tarp jų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), naudojasi „Cell Broadcast“ (CB) serveriu. Tai speciali technologija, kuri perduoda įspėjamuosius valstybinius pranešimus į mobiliojo ryšio operatoriaus tinklą. Lietuvoje visi mobiliojo ryšio operatoriai yra įsipareigoję leisti CB serveriui ištransliuoti informaciją jų klientams.

„Atsitikus ekstremaliai situacijai ar kitam pavojui, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (GPIS) veikia taip, kad informuoja gyventojus pagal tai, prie kurių antenų (kitaip – kurioje teritorijoje) prisijungia jų telefonai“, – sako A. Lukošius.

Pasak jo, svarbu suprasti, kad įspėjamieji pranešimai per GPIS siunčiami ne konkretiems asmenims ar konkretiems telefono numeriams, o į pasirinktą teritoriją – į telefonus, prisijungusius prie toje teritorijoje esančių antenų.

„Tarkime, Jonas gyvena Naujamiestyje, kur įsiplieskė gaisras, tačiau pranešimo siuntimo metu yra darbe Viršuliškėse. Kadangi Jonas nepatenka į pasirinktą informuoti teritoriją, jis negaus įspėjamojo pranešimo, nes jo telefonas nėra prisijungęs prie vienos iš toje zonoje esančių antenų. Jei būtų nuspręsta siųsti pavojaus pranešimą visiems Vilniaus gyventojams, Jonas gautų įspėjamąjį pranešimą apie gaisrą jo gyvenamojoje zonoje net ir būdamas Viršuliškėse“, – paaiškina A. Lukošius.

Nuo CB serverio iki gyventojų telefonų įspėjamieji pranešimai keliauja automatiškai, be žmogaus įsikišimo. Tokiu būdu pranešimai gali būti siunčiami bet kuriuo paros metu. Juos gali gauti ir tarptinkliniu ryšiu besinaudojantys klientai, atvykę iš užsienio ir prisijungę prie Lietuvos operatoriaus tinklo.

Pataria peržiūrėti nustatymus

Anot A. Lukošiaus, kai kurie gyventojai įspėjamųjų pranešimų gali gauti ne tik dėl teritorinių apribojimų, bet ir dėl kelių kitų priežasčių. Viena jų – netinkami nustatymai telefone. Savo įrenginyje svarbu įjungti GPIS.

Tai padaryti galima telefonuose su „iOS“ operacine sistema spaudžiant „Settings“ – „Notifications“, tuomet reikėtų slinkti į apačią, kur rasite „Government Alerts“ ir įjungti visus tris įspėjimų lygius – „AMBER Alerts“, „Alert Level-2“ ir „Alert Level-3“. Telefonuose su „Android“ operacine sistema spauskite „Nustatymai“ – „Saugumas ir pavojus“ – „Belaidžiai nepaprastieji įspėjimai“. Tuomet įjunkite „Leisti įspėjimus“ ir nepamirškite įjungti jų atskirų lygių – „LT-Alert“ (2 lygis), „LT-Alert“ (3 lygis), „LT-Amber“.

„Įspėjamuosius pranešimus PAGD siunčia pakartotinai, tad jei gyventojas negavo konkretaus pranešimo iš pirmojo karto, gali sulaukti jo šiek tiek vėliau. Pavyzdžiui, jei gyventojas šiek tiek pakeičia savo buvimo vietą ir jo telefonas prisijungia prie antenos, per kurią nuspręsta transliuoti įspėjamuosius pranešimus, jis informuojamas per pakartotinį įspėjamojo pranešimo išsiuntimą“, – sako A. Lukošius.

Nuo operatorių nepriklauso

„Tele2“ Inovacijų ekspertas priduria, kad įspėjamųjų pranešimų nereikėtų lyginti su SMS žinutėmis, nes jų veikimo technologijos – skirtingos. SMS siunčiamas konkrečiam numeriui, o įspėjamasis valstybinis pranešimas siunčiamas visiems, tuo metu esantiems nustatytoje teritorijoje. Todėl, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio operatorius gali patvirtinti, ar tam tikras numeris gavo SMS žinutę, tačiau negali pasakyti, ar tas pats numeris sulaukė įspėjamojo pranešimo.

Dažniausiai tai, kad dalis gyventojų negauna įspėjamųjų pranešimų, nulemia su mobiliojo ryšio operatoriais nesusijusios priežastys. Anot A. Lukošiaus, mobiliojo ryšio operatoriai užtikrina, kad CB serveris galėtų sklandžiai ištransliuoti pranešimus.

Lietuvoje gyventojai apie gresiančias ar susidariusias ekstremaliąsias situacijas įspėjamaisiais pranešimais yra informuojami nuo 2012 metų. Pranešimai siunčiami į visus išmaniuosius ir neišmaniuosius telefonus, kuriuose įjungta korinio transliavimo funkcija. Naudojant neišmanų telefoną, reikėtų nustatymuose pasirinkti 2G (GSM) tinklą. Pasitikrinti, kaip visus nustatymus teisingai atlikti savo įrenginyje, galite čia.

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisBulgariška šaltsriubė 
Kitas straipsnis Ir gabus vaikas turi teisę būti atpažintas ir ugdomas

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.