Atšilus orams, dažnas pradeda labiau rūpintis kūno linijomis, aktyviau judėti, lepinti žiemos išsausintą odą, bet retai pagalvoja, kad kasdienės priežiūros reikalauja ir akys. Mūsų akis visais metų laikais, ypač pavasarį, veikia įvairūs dirgikliai: ryški pavasarinė saulė, sausas oras ar užteršta aplinka. Dėl šių dirgiklių jaučiame akių nuovargį, jos ašaroja, sausėja, atsiranda uždegimas. Pasak farmacininkės Elvyros Ramaškienės, tinkama priežiūra padeda šių problemų išvengti.
Pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, pasak E. Ramaškienės, pirmiausia būtina dėvėti tamsius akinius, apsaugančius akis nuo UV spindulių, kitaip jos ims perštėti, ašaroti ar rausti. Jei jaučiate, kad akys bijo šviesos, ar matote patinusius vokus, tai – ženklas, kad vystosi uždegimas, kuris gali peraugti ir į ragenos nudegimus.
„Tamsiuoju metų laiku akys atpranta nuo šviesos ir prasidėjus pavasariui jos ne iš karto prisitaiko prie naujų sąlygų. Kadangi saulė padidina akių jautrumą, šiuo metų laiku derėtų ir atidžiai rinktis akių kosmetiką, kad nesukeltų alergijų“, – paaiškina farmacininkė.
Dar viena svarbi taisyklė – kasdieninis akių drėkinimas. Akių sausėjimą, pasak vaistininkės, gali lemti labai daug priežasčių. „Tam įtakos turi vyresnis amžius, menopauzė, rūkymas, kai kurių medikamentų vartojimas, pvz., kontraceptikų, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos ar kosulio, tad rekomenduočiau kasdien akis drėkinti dirbtinėmis ašaromis“, – pataria R. Ramaškienė.
Įtaką daro ir maistas
Be apsaugos nuo saulės priemonių ir drėkinimo, pavasarį naudinga vartoti ir regėjimą gerinančius preparatus: vitaminus, maisto papildus su natūraliu mėlynių ekstraktu ir žuvų taukus.
„Vitaminas E ir vitaminas C yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą, šis vitaminas reikalingas akių junginei. Omega-3 riebalų rūgštys stabdo akių sausėjimą, reguliuoja akispūdį, neleidžia atsirasti opoms ragenoje“, – vardija R. Ramaškienė.
Pasak specialistės, reikalingų vitaminų ar mikroelementų galima gauti valgant vaisius ir daržoves, kuriuose yra daug vitaminų A ir E. Tai gali būti morkos, apelsinai, pomidorai, bulvės ar obuoliai.
„Pavyzdžiui, mėlynių uogos ir jose esantys aktyvūs komponentai sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio, padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Karotinoidai ir liuteinas, medžiagos, kurių gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose, pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą“, – tikina farmacijos specialistė.
Didžiausias priešas – prietaisai
Šiandien bene pats didžiausias akių priešas yra mobilieji telefonai ir kompiuterių ekranai, į kuriuos mūsų akys būna nukreiptos didžiąją dalį dienos. Jei visą dieną dirbate kompiuteriu, itin svarbu stebėti laiką ir nuolat duoti akims pailsėti darant pertraukėles. E. Ramaškienė rekomenduoja išlaikyti bent 70 cm atstumą nuo monitoriaus ir daryti pertraukėles kas 45–60 minučių.
„Kompiuteriu saugu dirbti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Taip pat monitoriaus nereikėtų statyti priešais langą – papildomi šviesos atspindžiai dar labiau dirgina akis“, – sako farmacininkė.
Pertraukėlių metu pamankštinkite akis, pažvelgdami aukštyn, žemyn, į šalis ir į tolį. Pasirūpinkite ir geru apšvietimu, geriausia, kad lempa būtų kairėje pusėje.
„Leidžiant laiką prie telefono, galioja tos pačios taisyklės, tačiau telefone šriftas dar smulkesnis ir kur kas labiau kenkia regėjimui, todėl kuo mažiau laiko praleisime prie jo, tuo akys bus sveikesnės. Nuo ilgo žiūrėjimo iš arti vystosi trumparegystė“, – sako farmacijos specialistė.