Nors Lietuvoje vykdomose prevencinėse programose dėl krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų žmonės dalyvauja vis aktyviau ir joms įgyvendinti skiriama daugiau lėšų, nemažai žmonių vengia prevenciškai ir nemokamai išsitirti. To daryti neskubantys žmonės teigia, kad jiems tai neįdomu, jie bijo sužinoti blogą diagnozę, neturi laiko arba nenori laukti eilėse. Tai parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų įmonė „Baltijos tyrimai“ gyventojų apklausa, atlikta Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu.
VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus Viačeslavo Zakso teigimu, minėtos prevencinės programos yra finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, o jose dalyvauti gali nustatyto amžiaus žmonės, kuriems susirgti yra didžiausia rizika.
„Taip yra ir užsienio šalyse, kur irgi veikia analogiškos programos šioms klastingoms ligoms, kurios kasmet nusineša daugybės žmonių gyvybę, diagnozuoti. Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau diagnozuojama bet kokia grėsminga liga, pavyzdžiui, vėžys, tuo daugiau galimybių pasveikti taikant modernius gydymo metodus. Todėl tikrai verta išsitirti pagal prevencines programas“, – tvirtina V. Zaksas.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas sako, kad su tuo sutinka ir tyrimo dalyviai, tačiau, deja, ne visi reguliariai atvyksta pasitikrinti dėl nurodytų priežasčių. „43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas, teigia, kad jų tai nedomina ir jiems neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausia vyresni nei 50 metų žmonės, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš jų dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės“, – teigia R. Mačiūnas.
R. Mačiūno teigimu, kaip ir iki šiol, labiausiai savo sveikata rūpinasi moterys, kurios aktyviausiai dalyvauja ir šiuo metu vykdomose prevencinėse programose.
„Svarbu tai, kad kasmet vis daugiau gyventojų sužino apie šias nemokamas prevencines programas – per metus apie jas žinančiųjų padaugėjo 10 proc. Daugiausia – 12 proc. – padidėjo storosios žarnos ir 10 proc. prostatos vėžio prevencinių programų žinomumas. Jomis daugiau nei anksčiau ėmė domėtis jaunimas ir vyresni nei 50 metų žmonės. Įdomu ir tai, kad vyresni nei 50 metų žmonės labiausiai domisi širdies ir kraujagyslių prevencine programa, apie ją norėtų gauti ir daugiau informacijos. Be to, dauguma tyrimo dalyvių mano, kad apie tai turėtų informuoti šeimos gydytojas“, – tvirtina R. Mačiūnas.
Lietuvoje vykdomos prevencinės programos
VLK inf.
Nuotr. aut. VLK ir ELTA