Trečiadienį „Maisto bankas“ Seime sušaukė Nacionalinį kovos su maisto švaistymu kongresą. Pagrindinė jo dalyvių visuomenei siunčiama žinia – delsti nebegalima, metas visuotinei kovai su maisto švaistymu. Visuomenininkai kreipiasi į Vyriausybę prašydami suburti specialistų grupę ir imtis kompleksinių priemonių stabdyti maisto švaistymui.
Kalnai maisto kasmet lieka nesuvalgyti. Ir jei ne išmetami, tai atiduodami gyvuliams šerti, biodujoms gaminti ar tampa kompostu. Šis faktas, regis, nebešokiruoja – kelerius metus iš tribūnų Briuselyje paskelbtas maisto švaistymo skandalas nebeatrodo vertas pirmųjų spaudos puslapių.
„Žmonėms sunku suvokti drakonišką maisto švaistymo mastą“, – teigia labdaros organizacijos „Maisto bankas“ vadovas Vaidotas Ilgius. Nors Europos Komisija skambina pavojaus varpais teigdama, kad per metus išmetamo maisto kiekis ES šalyse perkopė 100 milijonų tonų ribą, daugeliui sunku šį kiekį įsivaizduoti.
„Jei sunku suprasti – trūksta paskatų ir veikti“, – konstatuoja „Maisto banko“ aktyvistai. Jiems netiesiogiai antrina ir Seimo dar pernai parengta ataskaita „Maisto atliekų tvarkymas ir prevencija Europos Sąjungoje“. Joje rašoma, kad pastangos mažinti maisto atliekų kiekį visoje Europoje tebėra fragmentiškos ir nekryptingos, o akcijas ir projektus dažniausiai inicijuoja tik nevyriausybinės organizacijos, trūksta valdžios institucijų įsitraukimo.
„Ne išimtis ir Lietuva, – teigia Europos Parlamento narys Antanas Guoga. – Maisto švaistymo problema yra per mažai suprantama, pažanga vyksta labai lėtai.“ Europos Komisijos skaičiavimais, jei nebus imtasi papildomų prevencinių veiksmų, bendras maisto atliekų kiekis iki 2020 m. išaugs iki 126 mln. tonų.
Įgyvendindami projektą „Stabdykime maisto švaistymą Lietuvoje“, socialinių organizacijų aktyvistai išsiaiškino keletą svarbiausių maisto praradimo priežasčių ir kviečia atsakingąsias institucijas jas šalinti. „Pirmiausia turime pasidžiaugti pastarųjų metų pažanga, – pasakoja „Maisto banko“ paramos vadovė Kristina Tylaitė. – Savanoriškai išimti maisto prekes iš lentynų nelaukdamas paskutinės jų tinkamumo vartoti termino minutės ir atiduoti labdarai nusprendė ne tik prekybos tinklas „Iki“. Bebaigiantį galioti ar dėl kosmetinių priežasčių prekybai netinkamą maistą labdarai tiekti pradėjo prekybos tinklai „Rimi“ ir „Maxima“, didžiausios didmeninės prekybos ir logistikos įmonės, stambūs maisto gamintojai.“
„Ypač visiems akis atvėrė Rusijos paskelbtas embargas, – sakė vienas iš kongreso iniciatorių Seimo narys Šarūnas Gustainis. – Kone 7000 tonų morkų ir kopūstų liko neparduota, dalį jų pavyko išgelbėti ir perduoti labdarai. Laimei, Europos Sąjunga nemokamai daržoves „Maisto bankui“ atidavusiems ūkininkams pasiūlė kompensacijas.“
Vis dėlto daržovių ir vaisų perteklius susidaro kone kasmet. „Dėl sezoniškumo sunku didelius kiekius suvartoti labdaringam maitinimui, būtina organizuoti perdirbimą. Tam reikia lėšų, – teigia Seimo narys. – Antraip kalnai daržo gėrybių pūdamos didins anglies dioksido emisiją, mūsų ūkininkus stekens finansiniai nuostoliai. Praeityje taip yra buvę ne kartą, pvz., 2011 metais dėl Ebolos viruso grėsmės buvo sunaikinti keli šimtai tonų agurkų ir turėtas 5 mln. litų nuostolis.“
„Kad skirtingos žinybos susikalbėtų tarpusavyje ir būtų priimti būtini sprendimai, reikia sudaryti vyriausybinę darbo grupę, – tvirtina Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. – Nors ši Vyriausybė garsėja darbo grupių kūrimu, šįkart tikime, kad tai geriausias sprendimas. Tokį siūlymą girdime ir iš skirtingose ministerijose dirbančių specialistų.“
Pusantro šimto Nacionalinio kovos su maisto švaistymu kongreso dalyvių tiki, kad jų balsas šįkart nueis į dangų. Visuomenininkų prašymas unisonu dera su Europos Parlamento raginimu valstybes nares skubiai spręsti maisto švaistymo visoje tiekimo ir vartojimo grandinėje problemą – nustatyti būdus, kuriais būtų siekiama pagerinti maisto tiekimo grandinės veiksmingumą kiekviename sektoriuje. Europos Parlamento narys Antanas Guoga primena: „Lietuviai nuo seno gerbė maistą, tad laikas grįžti prie pagarbos maistui ištakų.“
Socialinės organizacijos paskelbė kuriančios Nacionalinę kovos su maisto švaistymu koaliciją ir planuoja artimiausiu metu Vyriausybei pateikti pasiūlymų dėl teisinių ir administracinių priemonių. „Pirmieji rezultatai jau matyti, – sako Vaidotas Ilgius. – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba leido labdarai dalyti duoną ir jos gaminius, kurių terminas „geriausias iki“ yra praėjęs. Maisto higienos normą atitinkamai pakeisti žada ir Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. „Kilogramas po kilogramo, ir prarandamo maisto kiekiai tokiu būdu kasmet mažės.“
Europos Komisija tikisi, kad valstybės narės maisto atliekų kiekį iki 2020 metų sumažins bent 30 proc.
„Maisto banko“ inf.