Daugelis žmonių, turinčių vaikų, atėjus rudeniui kasmet susiduria su nemenku uždaviniu – tinkamai paruošti ir išlydėti vaiką į mokyklą. Kartu su kitais rūpesčiais prisideda ir nuolatinis galvojimas, ką įdėti į priešpiečių dėžutę, – juk žinoti, ką vaikas valgo, ypač jei jis dar tik pradinukas, itin svarbu.
Pasirūpinti vaikų maisto racionu, kai jie yra mokykloje, būtina. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad vien tik priešpiečių dėžutės turinys lemia subalansuotą vaikų mitybos racioną.
Svarbu įvertinti visos dienos maisto racioną
Maistinių medžiagų ir energijos poreikis priklauso nuo individualių organizmo savybių ir fizinio aktyvumo. Tačiau sudaryti dienos racioną padeda Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos rekomenduojamos maistinių medžiagų ir energijos paros normos. 7–10 metų vaikams rekomenduojama per parą suvartoti 65 g baltymų, 66 g riebalų ir 294 g angliavandenių, energijos kiekis turėtų sudaryti 2030 kcal.
Taip pat yra nustatytos mineralinių medžiagų bei vitaminų normos, nes nepakanka gauti tik energijos ir pagrindinių maisto medžiagų. Nustatyta, kad organizmui reikia iki 40 maisto medžiagų – nėra nė vieno produkto, kuriame jos visos būtų. Todėl mityba turi būti įvairi, nuosaiki ir subalansuota.
Intensyviai augantį vaiko organizmą būtina aprūpinti visomis reikalingomis maisto medžiagomis. Ypač reikalingi baltymai – jie yra pagrindinė „statybinė medžiaga“ ir gyvybės pagrindas. Be baltymų organizmas tiesiog negalėtų funkcionuoti, nes baltymai užtikrina vaiko augimą, vystymąsi ir imuninės sistemos funkcionavimą. Žmogaus organizmas geriau pasisavina gyvūninės kilmės baltymus, pavyzdžiui, įsisavinama net 90 proc. kiaušiniuose ir pieno produktuose esančių baltymų.
Karšto maisto valgymas mokykloje – geriau nei priešpiečių dėžutė
Sveikatos priežiūros specialistai rekomenduoja vaikams, ypač pradinukams, valgyti karštus pietus. Skandinavijos šalyse buvo įprasta mokyklose valgyti savo atsineštą šaltą maistą, tačiau prieš dešimtmetį situaciją imta keisti. Skandinavijos mokslininkai atliko išsamų tyrimą, siekdami įvertinti mokykloje valgomo maisto įtaką moksleivių sveikatai.
Tyrime dalyvavo 8–11 metų 834 moksleiviai iš devynių Danijos mokyklų. Klasės buvo suskirstytos į dvi grupes: viena grupė tris mėnesius valgė savo atsineštą maistą (šaltą maistą dėžutėse), kita grupė buvo nemokamai maitinami mokykloje karštu maistu pagal naująją Šiaurės šalių dietą.
Pagrindiniai Šiaurės šalių dietos principai: valgyti daugiau vaisių ir daržovių, visų grūdo dalių avižų, rugių ir miežių produktų, maisto iš jūrų (žuvies, jūrų dumblių), mažiau, bet aukštos kokybės mėsos, daugiau produktų iš laukinės gamtos (uogų, grybų). Kai tik įmanoma, reikėtų rinktis ekologiškus produktus, vengti maisto priedų, valgyti pagal sezoną, rinktis daugiau tradicinio maisto, pagaminto sukuriant mažiau atliekų.
Po trijų mėnesių grupės pasikeitė vietomis. Tyrimo metu buvo vertinamas maisto suvartojimas, maistinių medžiagų kiekis, fizinis aktyvumas, širdies ir kvėpavimo sistemos būklė, miegas, augimas, kūno sudėtis, ankstyvi medžiagų apykaitos bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos žymenys, ligos, nebuvimas mokykloje, savijauta, pažinimo funkcijos, socialiniai ir kultūriniai ypatumai, maisto priimtinumas, švaistymas ir kaina.
Šis tyrimas buvo pirmasis, siekiant nustatyti, ar mokyklos maistas, pagrįstas naująja Šiaurės šalių dieta, pagerina vaikų mitybą, sveikatą, augimą, pažinimo funkcijas ir mažina ligų riziką. Mokslininkai apibendrino rezultatus ir nustatė, kad karšti pietūs mokykloje padidino bulvių, žuvies, sūrio, daržovių, kiaušinių ir gėrimų suvartojimą, sumažino duonos ir riebalų kiekį.
Vidutinis energijos kiekis abiem atvejais nesiskyrė, tačiau valgydami karštus pietus vaikai gavo mažiau energijos iš riebalų ir daugiau iš baltymų. Lyginant mikroelementų suvartojimą, labiausiai skyrėsi vitamino D ir jodo gauti kiekiai, nes mokyklos meniu užtikrino didesnį žuvies suvartojimą.
Tyrimo autorių teigimu, bendras 8–11 metų vaikų suvartojamas maistas ir maistinių medžiagų kiekis pagerėjo, kai įprastus supakuotus pietus pakeitė maitinimas mokykloje. Mityba paveikė ir pažintines funkcijas: nors įtakos dėmesio koncentracijai ar informacijos apdorojimo greičiui nenustatyta, padidėjo skaitymo greitis ir sumažėjo klaidų skaičius.
Šiaurės šalių dieta padarė įtaką ir kardiometabolinei sveikatai – sumažėjo kraujo spaudimas, kraujyje buvo mažesnis insulino ir triacilglicerolio riebalų kiekis. Tokie rodikliai gali prisidėti prie ateities sveikatos gerinimo, sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų ir diabeto riziką.
Ina Jasutienė 
Milda Keršienė
Ko ir kiek dėsime į priešpiečių dėžutę?
Planuojant priešpiečių dėžutės turinį, pirmiausia reikia įvertinti vaiko visos dienos maisto racioną: ar jis valgo sočius pusryčius namuose, kada bus valgomi karšti pietūs – po pamokų ar tik vakare, galbūt vaikas po pamokų skubės į treniruotę ar šokių repeticiją ir turės pasisotinti vos ne visai dienai. Kiekvienas pradinukas turi savo pomėgius, šeimos suformuotus įpročius, individualias savybes. Priešpiečių dėžutė turi papildyti vaiko dienos racioną taip, kad subalansuotų dienos racioną energijos ir maistinių medžiagų suvartojimo požiūriu. Priešpiečių dėžutės turinys turi atliepti individualius vaiko mitybos poreikius ir valgymo elgseną: dėžutė gali būti skirta aktyviam ar lėtesniam pradinukui, padedanti išvengti mitybos nepakankamumo ar tausoti nuo galimo nutukimo.
Nederėtų pamiršti, kad dažni šalti užkandžiai nėra tinkamas pasirinkimas – daugeliu atvejų jie atlieka daugiau emocinę, o ne mitybinę funkciją. Vaikų įtraukimas planuojant ir ruošiant savo priešpiečių dėžutes suteikia jiems galimybę sužinoti apie sveiką mitybą, taip pat savarankiškai priimti sprendimus, ką jie valgys per dieną.
Norėtume priminti seną, laiko patikrintą namų ūkio patarimą – nebijokime į priešpiečių dėžutę įdėti nuo vakarienės likusio varškės ar daržovių apkepo, kito maistingo pyrago, kurį patogu valgyti. Tai leis paįvairinti priešpiečių dėžučių turinį ir kartu skatins pradinukus tausoti maistą ir planuoti maisto gamybą.
Tikriausiai niekas nenustebs išgirdęs jau žinomus faktus: mokinių priešpiečių dėžutėje turi būti bent vienas vaisius ir viena daržovė, vienas baltymų šaltinis (kiaušiniai, mėsa, žuvis ar pupelės), angliavandenių, skaidulinių medžiagų šaltinio, pieno ar pieno produktų alternatyvų, nesaldintų gėrimų. Tačiau kažin ar šios elementarios mitybos piramidės žinios palengvina užduotį tėvams, norintiems suformuoti vaikams sveikos mitybos įpročius ir juos palaikyti. Lietuvoje neturime faktinių duomenų apie vaikų mitybą, valgymo elgseną, šeimų įpročius, tėvų turimas žinias apie maisto produktus ir sveikos mitybos pagrindus. Negalime remtis konkrečiais pavyzdžiais apie parenkamus užkandžius, vaikų prioritetus pasirenkant maisto produktus. Todėl, kaip ir dažną rudenį, pakartojame bendro pobūdžio rekomendacijas.
Lietuvoje taip pat parengtos sveikatai palankios mitybos rekomendacijos. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos pasitelkė šefus, stengėsi patiekalus padaryti ne tik sveikus, bet ir patrauklius bei priimtinus vaikams. Būtų labai gaila, jei padidėjusi maitinimo kaina visas šias pastangas nubrauktų ir vaikas, jau pripratęs darželyje valgyti daržoves, košes, troškinius, pereitų prie sumuštinio su rūkyta dešra ar saldžios bandelės. Mityba daro didelę įtaką sveikatai, o įpročiai formuojasi vaikystėje, todėl taupymas atsisakant pietų gali brangiai kainuoti ateityje.
Milda Keršienė ir Ina Jasutienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) docentės, Maisto mokslo ir technologijos katedros dėstytojos