Daugelis metų pabaigoje skaičiuoja nuveiktus darbus. Šį kartą neskaičiuosime, kiek per metus registruota naujų Lietuvos rekordų ir kiek rekordų pagerinta. Agentūra „Factum“ prie Lietuvos kultūros fondo šiemet registravo ir į Lietuvos rekordų knygą įrašė nemažai naujų rekordų. Galima pasakyti, kad Lietuvos rekordų knyga 2014 metais buvo papildyta nuostabiais ir netgi neįtikėtinais rekordais.
Mūsų pasididžiavimui, pagal Eriko Druskino sumanymą jaunimo organizacija „Darbas“, minint 25-ąsias Baltijos kelio metines, pasiuvo ir rugpjūčio 23 d. išskleidė didžiausią ir ilgiausią geltonos, žalios ir raudonos spalvų tautinę vėliavą, pavadintą Vienybės vardu. Vilniuje jos išskleidimo ceremonijos metu susidarė žmonių, nešančių šią vėliavą, eisena. 4500 kv. m ploto, 1000 m ilgio, 4,5 m pločio vėliava buvo iškilmingai nešama nuo Baltojo tilto iki Katedros aikštės.
Vienas iš Lietuvos rekordų pretenduoja į Gineso pasaulio rekordų sąrašą. Laukiama patvirtinimo apie gausiausią važiuojančią traktorių vilkstinę. Kad būtų registruotas pasaulio rekordas, būtina nuvažiuoti dvi mylias (3,2 km). Panevėžyje čekiškų traktorių „Zetor“ vilkstinė šį reikalavimą įvykdė su kaupu. Visa 115 raudonų traktorių vilkstinė, paįvairinta trimis juodais, nuo prekybos ir pramogų centro „Babilonas II“ miesto gatvėmis iki „Cido“ arenos nuvažiavo daugiau kaip 5,6 km. Tokia traktorių gausa neatsitiktinė. „Cido“ arenoje vyko XIX tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „EXPO Aukštaitija“. Į ją įmonė „Specagra“ sukvietė visus „Zetor“ traktorius turinčius šalies ūkininkus ir pasiekė dar vieną rekordą – masiškiausio vienarūšių traktorių susibūrimo rekordo.
Seniai lauktas rekordas – registruotas pirmasis vyriausias tėvas, galintis savo vėlyvą tėvystę patvirtinti DNR tyrimo rezultatais. Tai – Vidas Zenonas Antonovas iš Pakiršinio k. (Radviliškio r.). Nors sūnaus Aleksandro Michailo susilaukė savo gimtadienio proga 2010 m., bet tėvystės DNR tyrimas buvo atliktas dabar ir todėl tik šiemet jis pripažintas vyriausiu tėvu Lietuvoje.
Iniciatyvos „Draugų uogienė – dalinkis“ dalyviai kvietė pasidalyti derliaus pertekliumi su daugiavaikėmis šeimomis ir pasigamintame 229 kg katile išvirė 1006,5 kg obuolienės. Šiam rekordui pagerinti Anykščių miesto parke į darbą kibo 291 obuolių skutėjas. Jų gretose buvo net 21 daugiavaikė šeima. Į tą katilą sudėję 740 kg skustų, pjaustytų obuolių, 210 kg cukraus, 2000 vienetų gvazdikėlių ir 254 cinamono lazdeles (pastarieji du komponentai parinkti iš anksto suskaičiavus reikiamas receptūros proporcijas) ir įpylę 80 litrų vandens, išvirė rekordinį kiekį obuolienės. Obuolių šventės ir iniciatyvos „Draugų uogienė – dalinkis“ sumanytoja Violeta Masteikienė džiaugėsi, kad daugiavaikės šeimos įsitraukia į savanorišką visuomeninę veiklą, mokosi verslo pagrindų, kad pačios apsirūpino uogiene ir ją dalijo visiems šventės svečiams.
Iš milijono žmonių suaukotų vieno cento monetų buvo pastatyta aukščiausia taisyklinga monetų piramidė. Ji yra 1160 mm aukščio, pagrindo kraštinių ilgis – 1090 ir 1085 mm. Visi piramidei suaukoti pinigai perduoti M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondui „Pagalba Lietuvos vaikams“.
Kitas piramidžių statymo rekordas po vienuolika metų pagerintas Klaipėdoje. Parodoje „Mūsų vestuvės’14“ ne tik pastatyta, bet ir pripildyta 90 litrų putojančio vyno aukščiausia taisyklinga taurių piramidė. Jos 74,5 cm ilgio pagrindo kraštinę sudarė 12 taurių, o iš viso dvylikaaukštei piramidei prireikė 650 taurių.
Registruoti keli gamtiniai rekordai. Daugiausia iš spiečiaus medaus iš Gustonių k. (Panevėžio r.) bibliotekos sienos ertmėje apsigyvenusių bičių prikopė Algirdas Dauknys ir Povilas Kriščiūnas. Birželį bibliotekoje jiems pavyko prikopti 120 kg medaus. Lentvariškis Darijus Mikuta Akmenos ežere sugavo didžiausią – 2,106 kg svorio, 51 cm ilgio – ešerį. O povandeninės medžioklės mėgėjas vilnietis Andrius Silickas Elektrėnų mariose sugavo didžiausią – 25,2 kg svorio, 110 cm ilgio – baltąjį amūrą. Editos ir Zigmo Nevardauskų iš Eigirdžių (Telšių r.) auginama putpelė padėjo didžiausią – 34 g svorio, 4,8 ir 3,9 cm skersmenų – kiaušinį. Gražia šukuosena besipuikuojančio ponių klasės mišrūno eržilo Pumpuro, auginamo Jurgitos Norvaišaitės (Klaipėdos r.), karčiai pripažinti ilgiausiais žirgo karčiais. Nors Pumpuras 9 metų, jo dvispalviai karčiai yra 1,3 m ilgio. Šiuo žirgu pasigrožėti Šiaulių arenoje buvo galima per tarptautines žirgų konkūro varžybas.
Dabar apie ilgio rekordus. Ilgiausias žmonių konvejeris sudarytas 1798 įvairaus amžiaus kuršėniečių. Toks konvejeris nutįso 1,6 km spalio 13 d. per talką „Imkit mane ir skaitykite“. Iš Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos į Vytauto Vitkausko biblioteką iš rankų į rankas buvo perduota 650 paaukotų knygų. Kitas kuršėniškių rekordas pasiektas lopšelyje-darželyje „Nykštukas“. Čia iš panaudotų plastiko maišelių nupintas ilgiausias kiliminis takas. Jo ilgis – 116,48 m. Panevėžio „Vyturio“ progimnazijoje taip pat pasiektas pynimo rekordas. Iš silikoninių įvairiomis spalvomis raibstančių gumyčių apie 500 mokinių ir mokytojų nupynė 676 m ilgio spalvotų gumyčių rankdarbį – ilgiausią gumyčių pynę.
Rekordų pasieta virš vandens ir po vandeniu. Nemuno deltos regioninis parkas surengė laivų paradą. Buvo sudaryta ilgiausia vidaus vandenų laivų vilkstinė. Ji plaukė iš Uostadvario (Šilutės r.) į Kuršių marias. Iš viso plaukė 72 laivai, jų bendras ilgis buvo 580,65 m. O plaukikai povandenininkai Olga Špitaliova, Jurijus Nesvatas, Giedrius Žilinskas ir Tadas Jurgaitis be kvėpavimo įrangos, tik su pelekais Vilniaus Lazdynų 50 m ilgio baseine per 1 val. 2 min. 50,55 sek. nunėrė 5 000 m. Tai buvo tolimiausias estafetinis nėrimas.
Akordeono muzikos fiestos „Didžiojo akordeonistų koncerto-maratono“ metu, vadovaujant akordeono virtuozui Martynui Levickiui, surengtas ilgiausias akordeonistų koncertas. Jis truko 5 val. 18 min. Koncerte dalyvavo 44 muzikai (40 akordeonistų, 2 altininkės, 1 fleitininkas, 1 pianistė), skambėjo 93 kompozitorių kūriniai.
Kitą meninį rekordą pasiekė Lenkijos Respublikos ambasada. Adomo Mickevičiaus epinės poemos „Ponas Tadas, arba paskutinis antpuolis Lietuvoje“ išleidimo 180-ųjų metinių proga pradžios posmai (invokacija), prasidedantys žodžiais „Tėvyne Lietuva …“ Vilniuje nuskambėjo 27 pasaulio kalbomis. Pirmas pradžios posmus lenkiškai perskaitė Lenkijos ambasadorius Lietuvoje Jaroslav Czubinski. Paskui tą patį tekstą kitomis kalbomis skaitė įvairių diplomatinių atstovybių Lietuvoje atstovai. Šis rekordas yra pavyzdys, kad Lietuvos rekordų gali siekti ne tik Lietuvos piliečiai.
2014 metais pagal dizainerio Viliaus Purono sumanymą sukurtos net dvi rekordinės skulptūros. Viena jų yra didžiausia fantastinio gyvūno skulptūra „Šiaulių baziliskas“. Tai apie 10,2 m ilgio, 4,6 m aukščio, 4,55 m pločio, apie 2 t svorio cinkuotos skardos kūrinys, sukurtas Šiaulių įkūrimo 778 metinių proga. Kita V. Purono sukurta didžiausia vėžiagyvio skulptūra yra viena iš kelių puošybinių plieno lankstinių grupės „Pane-vėžys!“ skulptūrų, padovanotų Panevėžiui 511-ųjų miesto įkūrimo metinių proga. Didžiausia vėžiagyvio skulptūra yra 9,8 m ilgio, 6,9 m pločio, 1,27 m aukščio, 1,7 t svorio.
Reikėtų pasidžiaugti nauja augančia baldininkų karta. Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos (dabar Šiaulių sporto vidurinė mokykla) kolektyvas pagamino didžiausią sėdmaišį. Ant šio 4,7 m skersmens, 12,45 m apimties sėdmaišio vienu metu susėdo 81 šiaulietis. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai, vadovaujami dėstytojo Jaroslavo Saveikos, „Kultūros nakties 2014“ proga prie Baltojo tilto Vilniuje ant tinklo iš 7 tūkst. kompaktinių plokštelių sukūrė didžiausią atšvaitą. Jis pavadintas „Vasaros CD blykstė“, buvo 21 kv. m ploto.
Širvintose pražydo daugiausia iškirptų ir suklijuotų popierinių žiedų. Žiedai buvo nupiešti ir iškirpti iš popieriaus Širvintų vaikų ir sunešti į pievą priešais Širvintų rajono savivaldybę per Vaikų gynimo dienos proga surengtą renginį „Vaikų dovana miestui – žydinčių gėlių pieva“. Šioje pievoje „pražydo“ 2013 gėlių žiedų.
Kalbos grožį ir žodingumą atskleidė Alytaus Jotvingių gimnazijos 4f klasės mokinė Aurelija Aldonytė. Ji per akademinę valandą parašė daugiausia (456) skirtingų žodžių.
Kolekcininkams ir rinkinių sudarytojams registruojant rekordus yra papildomas reikalavimas kolekciją ar rinkinį eksponuoti kokioje nors viešoje parodoje. Tauragės krašto muziejaus parodų salėje gausiausią dekoratyvinių dramblių kolekciją iš 530 dramblių statulėlių parodė tauragiškiai Regina ir Silverijus Statkai. Jų kolekcijoje – skirtingų medžiagų eksponatai iš 21 šalies. Iš jų seniausias – 1989 m. guminė dramblio statulėlė, mažiausia stiklinė nesiekia nė 1 cm, o didžiausia keraminė yra apie 80 cm aukščio.
Parengė Vytautas Navaitis
Nuotraukų autoriai: Violeta Masteikienė, Darijus Mikuta, Rasa Silickienė, Irena Norvaišienė, Germantė Dambrauskaitė, Denisas Kizinas