Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga lapkričio 18 d. surengė konferenciją „Vaiko teisė į pagarbą“. Konferencija buvo surengta Pasaulinės vaiko teisių gynimo dienos, minimos lapkričio 20 d., proga.
„Bendraujate su būsima migrante, nematau Lietuvoje ateities“, – tokiais žodžiais savo pranešimą pradėjo Lietuvos moksleivių sąjungos jaunimo politikos koordinatorė Raminta Matulytė. Tai buvo ne pačios moksleivių atstovės mintys, ji tik citavo viešoje erdvėje išsakytus aštuntokės mergaitės žodžius. R. Matulytė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį, kad į tokius žodžius yra privalu reaguoti, nes Lietuvos vaikai nesijaučia saugūs. Pasak moksleivių atstovės, vaikų teisės ir pareigos turi žengti koja kojon, tačiau, nuolat akcentuojant tik pareigas ir per mažai gerbiant vaikų teises, daroma klaida. Suaugusieji turi stengtis, kad vaikai sąmoningai norėtų atlikti pareigas kuo geriau.
Konferencija organizuota siekiant pažymėti Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos priėmimą 1989 m. lapkričio 20 d. ir dar kartą atkreipti dėmesį į Lietuvos vaikų vietą valstybėje, visuomenėje, šeimoje, požiūrį į vaikus, jų teises. Taip pat vienas iš pagrindinių renginio tikslų – minint Vaiko teisių konvencijos priėmimo datą pristatyti į lietuvių kalbą išverstą Janušo Korčako (Janusz Korczak) kūrinį „Vaiko teisė į pagarbą“. Šis kūrinys parašytas daugiau nei prieš 80 metų, tačiau, vaiko teisių apsaugos kontrolierės Editos Žiobienės nuomone, kūrinio idėjos ypač aktualios ir šiandieniniame pasaulyje.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranskietis, sveikindamas konferencijos dalyvius, citavo Janušo Korčako žodžius: „Dėl vaiko padaryta nepakankamai, jei nepadaryta visa, kas įmanoma.“ V. Pranskietis pabrėžė, kad politinėse darbotvarkėse vaikams dėmesio skiriama tikrai per mažai.
Konferencijoje mintis išsakė vaikų specialistai, gydytojai, teisininkai, akademinės bendruomenės atstovai. Profesorė, Lietuvos psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė Roma Jusienė pabrėžė, kad valstybėje trūksta pagarbos šeimai, todėl vaiko interesai negali būti tinkamai apsaugoti. „Tėvus reikia mokyti vaiką ne garbinti, o gerbti, tai yra mylėti, vertinti, pasitikėti juo, pažinti ir suprasti“, – kalbėjo profesorė. Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys apgailestavo dėl visuomenėje vyraujančio stereotipo, jog su vaikais susijęs darbas Lietuvoje laikomas negarbingu. „Būti vaikų specialistu Lietuvoje neapsimoka. Būti vaikų gydytoju yra nerimta – tai mūsų požiūris į vaiką, mūsų „pagarba“ jam. Vyrauja nuomonė, kad tai kvailių darbas. Nesijaučiu kvailys“, – kalbėjo L. Slušnys. Vaikų psichiatras apgailestavo, kad retas mokyklos direktorius neatsiriboja nuo vaikų problemų. „Mačiau direktorių, kuris sakė: „Viskas, kas čia nutinka, yra mano problema.“ Tačiau tokių direktorių yra vienetai“, – apgailestavo vaikų psichiatras. L. Slušnys pabrėžė bendruomenių susitelkimo svarbą ginant kiekvieno bendruomenės vaiko interesus ir socialinių emocinių kompetencijų ugdymą, kaip būtiną kultūrinį procesą, reikalingą vaikų ir suaugusiųjų socialiniams įgūdžiams lavinti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Janina Stripeikienė pažymėjo, kad vaiko teisė į pagarbą yra jo teisių gerbimas. Pasak teisėjos, pagarba yra neatsiejama orumo dalis, o žmogaus orumas yra ypatinga vertybė, kurią žmogus įgyja gimdamas, tai yra prigimtinė vaiko teisė. J. Stripeikienė apgailestavo, kad dažnai vaiko teisės teisininkų ir kitų specialistų interpretuojamos formaliai, nesivadovaujant geriausių vaiko interesų principu, nesudaromos sąlygos vaikui dalyvauti priimant su juo susijusius sprendimus. Teisėjos nuomone, netinkamas vaiko išklausymo įgyvendinimas teismo procese – nepagarba vaikui. Dėl vaiko dalyvavimo priimant su juo susijusius sprendimus problemos teisėjai pritarė ir Vaiko teisių apsaugos tarnybų vadovų asociacijos pirmininkė Regina Klevinskienė. „Vaikas jaučiasi išduotas, kai tėvai atiduoda laikinai prižiūrėti jį giminaičiui ar kitam asmeniui, su vaiku to neaptarę, kai sprendimai dėl laikinosios priežiūros priimami vaikui už akių“, – sakė R. Klevinskienė. Konferencijos metu pristatytą Janušo Korčako kūrinį „Vaiko teisė į pagarbą“ asociacijos pirmininkė vadino idėjiniu vaiko teisių pagrindų įstatymu.
Vaikų ligų gydytoja dr. Sigita Burokienė įvardijo ne vieną nepagarbos elementą užtikrinant vaiko paciento teises. Nėra įgyvendinama vaiko teisė žinoti apie savo ligą, teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl gydymo, neužtikrinamas vaiko privatumas medicininių apžiūrų metu, ne visada užtikrinama vaiko teisė būti su vienu iš tėvų ligoninėje, neatsižvelgiama į specialiuosius poreikius gydymo metu. Pasak vaikų gydytojos, šių teisių ignoravimas yra ne tik nepagarba vaikui, bet ir kliūtis efektyviam gydymui.
Profesorė Audronė Nugaraitė kalbėjo apie vaiką medijų erdvėje. Pasak profesorės, medija daro didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi. Profesorė kalbėjo apie „skaitmeninės tėvystės“ ypatumus: jeigu vaikas pasižiūrėjo blogą dalyką, nėra baisu, tik būtina apie tai pasikalbėti.
Apie tai, kad vaikystė nevertinama pagarbiai, plačiai kalbėta ir baigiamosiose diskusijose. Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto atstovas Valerijus Simulikas išsakė mintį, kad negalime užtikrinti valstybės pažangos, jeigu negerbsime vaiko poreikių ir jo teisių, jeigu nedėsime pastangų ugdyti sąmoningą, savarankiškai mąstantį, gerbiantį save ir kitus pilietį. „Žmogaus teisių komitete imsimės pačių sunkiausių žmogaus teisių temų, įskaitant pagarbą vaiko teisėms“, – patikino V. Simulikas
Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė
O. Posaškovos nuotr.