Pandemijos metu apribojus kontaktų skaičių, nemaža dalis vyresnio amžiaus žmonių prarado galimybę matytis su artimaisiais. Spręsdami iškilusią slaugos bei priežiūros problemą, Kauno technologijos universiteto mokslininkai kartu su bendrove „Būsto automatika“ kuria sveikatos priežiūros robotą, kurio tikslas – stebėti ir vertinti gyvybinius žmogaus rodiklius, esant poreikiui, apie negalavimus surinktą informaciją skubiai perduoti medicinos ar slaugymo įstaigoms.
Robotas 
Robotas atpažįsta žmogų 
Vidas Raudonis
Siekdami užtikrinti patogią ir efektyvią senjorų būklės stebėseną, KTU Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) profesoriaus Vido Raudonio komanda kartu su įmone „Būsto automatika“ bei KTU Biomedicininės inžinerijos institutu sumodeliavo po vidaus erdvę važinėjantį autonominį robotą, tikrinantį žmonių gyvybines funkcijas ir, esant reikalui, gebantį iškviesti pagalbą. Anot išradėjų, robotas bus naudojamas slaugos namuose kaip pagalbinis prietaisas personalui.
„Stacionarios išmaniuosiuose namuose įrengtos stebėsenos sistemos gali būti nepakankamos, kai turime galvoje gyvą, judantį asmenį. Manau, kad mums kilusi idėja visiškai apsitarnaujantį buities prietaisą pritaikyti sveikatos priežiūrai turi nemažai potencialo“, – sako KTU EEF profesorius.
Universitete jau sukurta ne pirma sistema vyresnio amžiaus žmonių gerovei užtikrinti – KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius Egidijus Kazanavičius drauge su partneriais sukūrė būklę nustatantį ir pagalbą iškviesti galintį nešiojamą pakabuką. Šias inovacijas siekiama pritaikyti skirtingiems asmenų poreikiams.
Paremtas roboto dulkių siurblio prototipu
Remdamiesi jau egzistuojančio prietaiso – roboto dulkių siurblio – dizainu, prie jo korpuso primontavę specifinius jutiklius, mokslininkai transformavo buitinės elektronikos įtaisą sveikatos priežiūros reikmėms. Iš įrenginio išimti siurbimo mechanizmai, toks robotas gana kompaktiškas, tačiau lengvai pastebimas.
Pasak V. Raudonio, šis robotas dėl lazerinių atstumų jutiklių sugeba nustatyti kambario perimetrą ir juo važinėti nekliudydamas objektų. „Įmontuotos kameros jam padeda aptikti žmogų ir stebėti jo gyvybinius signalus prie žmogaus nesiliečiant: kvėpavimą, pulsą, temperatūrą“, – aiškina profesorius. Mokslininkai ketina įvesti ir bekontaktį spaudimo matavimo jutiklį.
KTU profesorius papildo, kad įtaisas turi ir garso jutiklius – „ausis“, kuriomis gali atpažinti žmogaus komandas ar nelaimės atveju aimanas bei pagalbos šauksmus. Atpažinęs pagalbos prašymą, robotas iškart gali susisiekti su medicinos personalu, iškviesti pagalbą ir personalui perduoti žmogaus būsenos rodiklius.
Išradimą itin patogu naudoti: robotas veikia visiškai be priežiūros, asmeniui nereikia rūpintis jo krovimu. Išsikraunant baterijai, robotas pats nuvažiuoja į įkrovimo stotelę ir joje įkraunamas.
„Robotas, apvažiavęs ratą namuose, atlikęs savo darbą, grįžta į budėjimo režimą krovimo stotelėje, kaip tai daro dulkių siurbliai robotai. Jis išnaudoja mažai energijos ir yra gana taupus“, – teigia mokslininkas.
Pranašumas – roboto mobilumas
KTU EEF profesorius V. Raudonis teigia, kad stacionarios priemonės, pavyzdžiui, įmontuotos į kambario sienas, nėra tinkamos gyvybinėms funkcijoms stebėti, kai kalbama apie judantį žmogų. Pasak jo, kadangi žmonės juda po namus, užsiima įvairiomis veiklomis, stacionarios priemonės negali užtikrinti nuolatinio kokybiško būklės stebėjimo. „Galiausiai, jei žmogui kažkas nutiko ir jis, sakykime, nugriuvo už sofos, stacionarus jutiklis jo gali nematyti“, – sako mokslininkas.
Jis neneigia, kad nešiojamais prietaisais galima daug ką išmatuoti, tačiau jais gali būti sudėtingiau užtikrinti nuolatinę stebėseną, jei prietaisas nėra nuolat nešiojamas kartu. Pasak jo, judantis robotas gali būti pranašesnis žmonėms, turintiems atminties ar judėjimo sutrikimų, nes žmogui nereikia rūpintis jo krovimu ar jo užsidėti.
„Išmaniąsias apyrankes, laikrodžius reikia nusiimti, kad juos įkrautum, o asmuo dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, demencijos, gali pamiršti tai padaryti“, – teigia V. Raudonis.
Pasak profesoriaus, su medicininio personalo pagalba ir konsultacijomis būklės normas, pavyzdžiui, pulsą, taip pat galima adaptuoti kiekvienam asmeniui atskirai. „Naudodamas kamerą, robotas identifikuoja asmenį kaip atskirą individą, todėl stebėsena būtų suasmeninta kiekvienam žmogui“, – atskleidžia jis.
Slaugos namuose robotas galėtų aptarnauti keletą senjorų vienu metu
Tiesa, mokslininkas pabrėžia, kad robotas – jokiu būdu ne gydytojas, ligų identifikuoti jis negali. „Robotas nepasakys, kuo žmogus serga. Tačiau jis gali atskleisti, kada kvėpavimas, temperatūra ar pulsas išeina iš žmogui normalių ribų“, – teigia KTU profesorius.
Pasak jo, kai stebimos gyvybinės funkcijos peržengia normalias ribas ar išgirstamos aimanos, pagalbos šauksmas, robotas į tai reaguoja ir kontaktuoja su slaugos įstaiga ar artimuoju, praneša jiems apie galimą grėsmę senjoro sveikatai.
Mokslininkai taip pat svarsto apie galimybę praplėsti roboto funkcionalumą bei grįžtamojo ryšio suteikimą. Pasak V. Raudonio, žmogus, naudodamas robotą, galėtų matyti aptarnaujančio žmogaus veidą. Tokiu būdu vyresni žmonės roboto nesibaidytų ir labiau juo pasitikėtų.
Tiek įmonė „Būsto automatika“, tiek KTU mokslininkai yra labiau linkę robotą pritaikyti kaip pagalbinę personalo priemonę slaugos namuose. Sąlygos išradimui šiuo atveju yra labai tinkamos: nėra slenksčių ar laiptų, todėl robotas gali laisvai keliauti ir atlikti savo funkciją.
Mokslininkas V. Raudonis pabrėžia, kad robotas gali atpažinti keletą atskirų žmonių ir sekti jų gyvybinius signalus. Kitaip tariant, vienas robotas galėtų aptarnauti net keletą senjorų vienu metu.
Robotas yra kuriamas su Lietuvos verslo paramos agentūros teikiama parama. KTU Automatikos katedra ir UAB „Būsto automatika“ yra partneriai kuriant inovaciją.