„Mūsų šalis daugiau kaip 200 metų kovoja už laisvę visomis prasmėmis, taip pat ir minties laisvę. Labai skaudu, kad nukentėjome būtent dėl šios ideologijos“, – kruviną išpuolį prieš satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakciją komentuoja Kauno technologijos universitete (KTU) studijuojantys prancūzai Jérémy Le Ny ir Adrienas Diou-Hirtzas.
„Pastaruosiuose 52 „Charlie Hebdo“ numeriuose pirmajame puslapyje 35 kartus pasirodė Prancūzijos politikai, 10 kartų – prancūzų ekstremistinė politinė partija, 2 kartus buvo vaizduojama katalikybė, 2 kartus – Izraelis ir 1 kartą – pranašas Mahometas“, – sako Adrienas. KTU informatiką studijuojantis prancūzas priblokštas fakto, jog teroristai nužudė žmones, kurių veikla netgi nebuvo nukreipta prieš juos.
Pagal studijų mainų programą KTU vadybos magistrantūroje studijuojantis Jérémy teigia, jog lietuvių studentų palaikymas, išgirdus apie tragediją, buvo didžiulis. Pasak jo, įvykiai Prancūzijoje – tai ne vienetinis šautuvo išpuolis prieš plunksną, o ilga terorizmo kūrimo istorija.
„Kai jaunas žmogus nemato galimybių, jis eina paskui tą, kuris žada ateitį, net jei tai reiškia nusikalstamos veiklos vykdymą“, – įsitikinęs prancūzas.
Kokia buvo pirmoji Tavo reakcija išgirdus apie įvykius Paryžiuje?
Pradžioje žiniasklaidos pranešimai buvo gana painūs, tačiau kai paaiškėjo, jog ekstremistai surengė kruviną išpuolį prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“ dėl jame spausdintų Mahometo karikatūrų, mane ištiko šokas. AK-47 šūvis prieš plunksnos kirtį.
Faktas, jog aukos kovojo už laisvę turėti savo nuomonę, nusikaltimą daro dar baisesnį. Man nepaprastai skaudu. Daugiau nei 200 metų mūsų šalis kovoja už laisvę visomis jos prasmėmis, už minties laisvę. Kodėl esame puolami dėl to, kas mums taip svarbu? Tai – terorizmo išpuolis prieš visą Prancūziją, prieš pagrindines mūsų tautos vertybes.
Kaip reagavo Tavo draugai Lietuvoje? Ar sulaukei palaikymo, klausimų?
Sulaukiau didelio palaikymo iš savo draugų lietuvių ir iš kitų studentų. Pasaulio reakcija – mitingai įvairiose šalyse – labai jaudina. Man rodos, kad ji iš tiesų iliustruoja posakį: „Jie norėjo, kad mes atsiklauptume, tačiau dabar stovime tvirčiau nei bet kada.“
Nors Prancūzija vis dar turi labai gerą įvaizdį užsienyje, išgyvename didžiulę socialinę, ekonominę ir politinę krizę. Iš tiesų šis išpuolis yra ne tik prieš žodžio laisvę, bet ir prieš mūsų sistemą.
Kaip manai, kokios dabartinės Prancūzijos socialinės problemos galėjo išprovokuoti šiuos įvykius?
Kas galėjo pamokyti, jog į žodį galima atsakyti Kalašnikovo kulkosvaidžio šūviu? Tai – ne kelių karikatūrų, o viso pasaulio istorija. Visų pirma terorizmo kūrimo istorija. Jau 25 metus NATO kariauja Viduriniuose Rytuose. Taip gimė neapykanta Vakarams ir tūkstančiai teroristų (praėjus dienai po žudynių NATO Irake susprogdino 5 tūkst. bombų).
Kita vertus, dėl daugybės socialinių ir ekonominių krizių Prancūzijoje jauni žmonės (pačios įvairiausios kilmės) yra labai nusivylę savo galimybėmis – trečdalis baigusiųjų universitetus negali rasti darbo. Kai jaunas žmogus nemato ateities perspektyvų, jis eina paskui tą, kuris tą ateitį žada, net jei tai reiškia nusikalstamos veiklos vykdymą. Dešinieji ekstremistai naudojasi socialine krize, ramindami prancūzus žodžiais, kuriuos šie nori girdėti, – taip šalyje kuriama nevilties atmosfera bei islamofobija.
Atsakas į tai – beveik 1 proc. musulmonų, kurie nemano, jog mūsų visuomenė jiems žada gerą ateitį. Būtent jais naudojasi islamo radikalai. Atlikdami teroro aktus šie jauni žmonės jaučiasi svarbūs ir privilegijuoti. Kaip ir sakiau, tai ne kelių karikatūrų, o terorizmo kūrimo istorija.
Kaip į įvykius reagavo Tavo artimieji namuose?
Įvykdytas išpuolis prieš Prancūzijos demokratiją, taigi – prieš visus žmones. Turiu pripažinti, kad pirmomis valandomis, kol dar neturėjome visos informacijos, mane šokiravo vadinamasis „etikečių klijavimas“ – musulmonai buvo prilyginti ekstremaliems teroristams. Vėliau to nebeliko – musulmonai, ateistai, judėjai, krikščionys, juodieji, baltieji – visos religijos, visos spalvos reiškia Prancūziją. Tai buvo išpuolis prieš mus visus. Patikėkite, jau ilgą laiką to Prancūzijoje nebuvo – pastaraisiais metais dėl socialinės ir ekonominės krizės patriotizmas buvo nusilpęs.
Nelaimei, mums reikėjo šių barbariškų įvykių tam, kad susivienytume. Daugelis iš mano draugų remia nuomonės laisvę, tragedijos aukų šeimos smerkia bet kokią diskriminaciją, islamofobiją ir antisemitizmą – tai galėjome matyti sekmadienio mitinguose visame pasaulyje. 4 milijonai žmonių Prancūzijoje išėjo į gatves – tai vienybės, bendrumo simbolis.
Kas toliau?
Martinas Lutheris Kingas yra pasakęs: „Turime išmokti gyventi kartu kaip broliai arba pražūti kaip kvailiai.“ Šie įvykiai žymi svarbų posūkį pasaulio istorijoje – kova su terorizmu taps intensyvesnė, pasaulis stos prieš jį kartu. Turime prisiminti, kad mūsų laisvė yra iškovota ankstesnių kartų. René Descartes yra pasakęs: „Mąstau, vadinasi, esu“ – tai darė „Charlie Hebdo“ darbuotojai. Nepasiduokite prietarams, nepasiduokite baimei. Nepamirškite mąstyti, nepamirškite būti laisvi.
Aukštosios mokyklos traukia jungiasi į iniciatyvą ginti minties ir žodžio laisvę. „Šiandien labiau nei bet kada svarbu, kad mūsų studentai keliautų. Tarptautinis mobilumas ir tarpkultūriniai mainai yra vienas iš daugybės būdų kovoti su ekstremizmu“, – sakoma KTU partnerės Rhino aukštosios meno mokyklos laiške. Jos studentų sukurtame tinklaraštyje – studentų reakcijos į kruvinus „Charlie Hebdo“ įvykius.
KTU