Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.
Lietuvoje visos šeimos medicinos paslaugas teikiančios gydymo įstaigos yra įpareigotos užtikrinti nepertraukiamą prisirašiusių prie įstaigos apdraustų privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) pacientų sveikatos priežiūrą. Taigi daugelyje gydymo įstaigų po darbo valandų dirba budintys gydytojai arba šios yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur reikėtų kreiptis pagalbos, kai gydymo įstaiga, prie kurios jie yra prisirašę, nedirba.
„Reikiamą medicinos pagalbą pacientai turi gauti visą parą, nepaisant to, kada jos prireikia – įprastą darbo dieną, savaitgalį, po darbo valandų ar per šventes. Kur kreiptis pagalbos gydymo įstaigos ne darbo valandomis, galima iš anksto pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Be to, ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Taip pat patikima informacija, kur kreiptis pagalbos po šeimos gydytojo darbo valandų, yra skelbiama ir ligonių kasų interneto svetainėje. Čia surinkti ir nuolat atnaujinami duomenys apie visos Lietuvos gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas“, – pataria Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Savičiūtė.
Į budintį gydytoją pacientams rekomenduojama kreiptis tais pačiais klausimais kaip ir į savo šeimos gydytoją: ūmiai susirgus, prireikus nedarbingumo pažymėjimo ir kt. Pavyzdžiui, jei kamuoja stiprūs galvos ar pilvo skausmai, karščiuojama, smarkiai pykina, nepavyksta įprastais vaistais sureguliuoti kraujo spaudimo, atsiranda dusulys. Tačiau būtų pravartu įvertinti ir tai, ar tikrai reikiamos pagalbos negalėtumėte gauti ir poliklinikos darbo valandomis. Tarkime, išsirašyti kasdienių vaistų galima iš anksto susiplanavus vizitą pas savo šeimos gydytoją.
„Vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių reikia tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos. Pavyzdžiui, patyrus traumą, stipriai susižeidus, nusideginus, ūmiai apsinuodijus, kilus realiai grėsmei sveikatai ar gyvybei. Ar pagalba yra būtina, ar ne – sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Vis dar dažni atvejai, kai į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių naktimis, savaitgaliais ar per šventes atvyksta pacientų, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų. Tuomet laukiamajame susidaro eilės, nes čia pirmenybė visuomet teikiama tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia“, – atkreipia dėmesį R. Savičiūtė.
Prireikus skubios pagalbos, nedelsiant reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą telefono numeriu 112. Pavyzdžiui, žmogui patekus į eismo įvykį, patyrus insultą ar infarktą, praradus sąmonę ar esant tokios būklės, kai pats nebegali vykti į skubiosios pagalbos skyrių ar nebėra tam laiko.
Ligonių kasos primena, kad būtinoji medicinos pagalba visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose šalies sveikatos priežiūros įstaigose, kur jie besilankytų. Už šias paslaugas mokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.