„Nėra idealios mamos ir idealaus tėčio. Visi mes, net ir žmonės iš televizoriaus ekrano, klystame, mūsų tobulumas tėra iliuzija“, – sako televizijos laidų vedėja, vaikų darželio „Išdykęs vėjas“ įkūrėja ir dviejų vaikų mama Laura Imbrasienė. Šią savaitę Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) rengtoje konferencijoje tėvams „Vaikai auga. Ar augame ir mes?“ žinoma moteris skaitė pranešimą tema „Kol mes išmokstame, vaikai ir užauga“.
Dviejų atžalų – 13-mečio Manto ir 2,5 metų amžiaus Sofijos Marijos – mama neabejoja, jog mes ne tik mokome savo atžalas, bet ir turime daug ko patys iš jų išmokti.
„Maži vaikai dažnai primena, koks nepaprastas ir ypatingas gyvenimas yra čia ir dabar. Mūsų, suaugusiųjų, rūpestis dažnai nukrypsta į darbą, buitinius reikalus, finansinius lūkesčius, ateities norus ir vizijas. Mūsų mažoji labai aiškiai pastebi gamtą, į tai vis įtraukdama ir mus. Atėjusi prie gėlių darželio sako: „Mama, kas čia pražydo?“, „Mama, pažiūrėk, koks čia vabalas?“, „Mama, o kodėl jis ropoja?“ Jai smalsu, nes ji gyvena čia ir dabar, o mes, įsikniaubę į savo telefonus, atsakome vos keliais žodžiais. Vis dėlto jei nuleistume akis žemyn ir įsitrauktume į savo atžalų pasaulį, pamatytume, kiek daug įdomaus laiko galime praleisti su savo vaikais“, – sako L. Imbrasienė.
Dabartinį Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) baigusi moteris prisiminė, kaip dar praėjusį šeštadienį, išėjusi su dukra pasivaikščioti miške, tiesiog bėgte bėgo ir svajojo, kad mažylė greičiau užmigtų, – po pasivaikščiojimo buvo suplanavusi ruoštis konferencijai. Tuo metu Sofija Marija pamatė drugelį ir norėjo bėgti paskui jį, bet Laura to daryti neleido, nes jos jau laukė asmeniniai planai.
„Panašią pamoką prisimenu ir iš sūnaus auginimo. Tada dar turėjau žalingą įprotį – rūkiau. Būdavo taip sunku, kai jau suplanuodavau eiti parūkyti, o sūnus būtent tada reikalaudavo mano dėmesio. Supratau, jog turiu atsikratyti žalingų įpročių vien tam, kad tai nekeltų kokių nors nereikalingų neigiamų emocijų, nepykdytų manęs dėl to, kad, užuot ėjusi tenkinti nikotino poreikio, turiu skaityti sūnui knygą. Reikia suprasti, jog esame pavyzdys savo vaikams, tad, jei savo dabar jau paaugliui vaikui sakyčiau, kad nerūkytų, bet pati elgčiausi kitaip, tai niekur nevestų“, – pasakoja L. Imbrasienė, ne tik pati atsisakiusi žalingo įpročio, bet ir tam paskatinusi savo vyrą.
Moteris neabejoja, jog klystantys, bet ieškantys atsakymų, besidomintys, besistengiantys taisyti savo klaidas tėveliai ir mamytės yra ne tik visiškai normalūs, bet dar ir labai geri.
Jai antrina ir „Šiaurės licėjaus“ direktorė Jovita Starkutė: „Tokios konferencijos labai reikalingos, nes tai – puiki proga tėvams skirti šiek tiek laiko savo augimui, atsitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir į viską pažiūrėti iš šalies. Džiaugiamės gausiu būriu susirinkusiųjų, tai tik patvirtina šios temos aktualumą šiuolaikiniams tėvams.“
Konferencijoje, kurią organizavo VGTU, „Šiaurės licėjus“ bei „Šviesos“ leidykla, buvo laukiami visi, turintys atžalų: nuo pačių mažiausiųjų iki galbūt jau studijuojančių. Konferencijos metu pranešimus taip pat skaitė VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė profesorė Jelena Stankevičienė, psichologė Ramunė Murauskienė.
VGTU