Vilniaus Radvilų gimnazijos mokytojas ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) dėstytojas Mindaugas Nefas tvirtina turintis misiją – įtikinti jaunimą, kad Lietuvos aukštojo mokslo studijos yra labai kokybiškos. „Mes to nesuprasdami sakome, kad studijuoti reikia vykti kažkur kitur“, – teigia M. Nefas. Dirbdamas mokytoju gimnazijoje jis kasmet susiduria su šia problema.
Pernelyg pasikliaujame tuo, ką sako kiti
Daug dvyliktokų pas jį ateina prašydami rekomendacijų, norėdami stoti į užsienio universitetus. Pedagogą stebina, kad moksleiviai susiruošia vykti studijuoti į užsienį tik todėl, kad kažkas sakė, jog ten yra geriau. „Mes mėgstame vadovautis ne savo protu, o tuo, ką kalba kiti“, – teigia M. Nefas ir primena Imanuelio Kanto šūkį: ,,Išdrįsk mąstyti, turėk drąsos naudotis savo protu.“
Veržiamasi į užsienį nepasidomėjus, kokios galimybės Lietuvoje
„Nuo Švietimo epochos praėjo daug laiko, o mes, kaip buvome bailiai, taip ir esame. Vis dar bijome naudotis savo protu. O kam mums to reikia? Mes galime pasinaudoti kito nuomone“, – sarkazmu trykšta M. Nefas. Jis stebisi, kaip jauni žmonės veržiasi studijuoti į užsienį, visiškai nepasidomėję, kokias galimybes moksleiviai turi Lietuvoje.
„Kai aš pradėjau klausyti savo proto, o ne kitų nuomonės, gyvenimas pasidarė daug geresnis“, – teigia M. Nefas. Šiandien jis ir mokiniams, ir studentams primena, kad išsilavinęs žmogus turi daug didesnes galimybes gyventi geriau. Žinoma, visada yra išimčių, kai kažkieno pusbrolis, baigęs universitetą, neturi darbo, o kito kaimynas, vos baigęs dešimt klasių, yra puikus verslininkas. Tačiau tai – tik išimtys, o ne taisyklė, mano mokytojas.
Aukštojo mokslo misija
Šiandien M. Nefas sako daug darantis taip, kaip jį išmokė Lietuvos edukologijos universitetas, kurio šūkis – „FIAT LUX“ (liet. „Tebūnie šviesa“). „Jūs nebūtinai turite dirbti mokykloje, bet visada galite būti visuomenės švietėju – tokia universiteto misija. Tokia ne tik LEU, bet ir viso aukštojo mokslo misija. Parodyti kitokį gyvenimą, kad vis dėlto jis Lietuvoje yra daug geresnis, negu mums rodo pramoginės laidos. Tik mes patys mėgstame daug dalykų paversti neigiamais“, – sako LEU Istorijos fakulteto dėstytojas.
Tikslas – parodyti gražią Lietuvą
M. Nefas remiasi tautos išmintimi, kuri teigia, kad šaukštas deguto ir medaus statinę sugadina. Šį posakį prilygina Lietuvos aukštojo mokslo situacijai. Galime pastebėti, jog yra ir neatsakingų dėstytojų, ir neatsakingų studentų, kurie sugadina nuomonę apie Lietuvos aukštąjį mokslą. Pedagogas sako, kad aukštojo mokslo įstaigų tikslas – parodyti gražią Lietuvą, kurią kiekvienas mūsų galėtų kurti ir kurioje galėtų tapti arba labai geru švietimo verslininku, arba labai geru švietimo misionieriumi, kuris vaikščiotų ir kalbėtų: „Čia yra šviesos kelias, keliaukime kartu.“ Jis sako, jog visai nebūtina visiems tapti mokslo daktarais, kad tą šviesą skleistumėte: tam reikia tik vidinio įsitikinimo ir noro.
Nuo mažens mėgo istoriją
Pats savo pasirinkimą studijuoti LEU Istorijos fakultete M. Nefas aiškina labai paprastai: „Jei mane būtumėte pamatę prieš 20 metų, kai buvau mažas bamblys, – būtumėte pastebėję, kad nešiojausi A. Šapokos knygą „Lietuvos istorija“. Jis norėdavo visiems kuo daugiau papasakoti apie kryžiuočių vėliavas, kurios kartu su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapiu buvo toje knygoje. „Tiesa, nieko daugiau gyvenime taip gerai nemoku, kaip malti liežuviu, – juokauja M. Nefas ir klausia, kur gali būti dar geresnė vieta, kurioje gali protingai kalbėti, jeigu ne mokykloje ir universitete. – Ir dar kiekvieną dieną gaunu mažiausiai 45 minutes šlovės (universitete – 90 min.). Visi sėdi, klauso, tu gali daryti, ką nori, – geriau nebūna, – sako. M. Nefas ir ragina visus, kuriems patinka dėmesys ir papliaukšti liežuviu, rinktis mokslininko kelią. – Tada turėsite daug galimybių“, – juokauja jis.
Nepaklausė tėčio patarimo
Nemaža dalis M. Nefo giminės yra mokytojai. Kai vaikinui reikėjo rinktis specialybę, aplinkiniai ir tėvai tikėjosi, jog jis studijuos politikos mokslus ar Karo akademijoje. „Bet ta istorija… Kai pamatau, kažką susijusio su ja, man net kvapą užgniaužia“, – sako M. Nefas, kurio tėtis, taip pat baigęs istorijos studijas, bandė sūnų atkalbėti sakydamas, jog tai toks mokslas, kai tik archyvuose tarp dulkių kerpėjama. Tačiau, iki tol galvojęs apie studijas VU, vaikinas nusprendė stoti į LEU ir pareiškė tėčiui, kad baigęs studijas taps mokytoju. „Tai dinamiškas darbas, ir iki šiol dar niekada neteko pasigailėti dėl šio savo pasirinkimo“, – tikina M. Nefas.