Praėjusiais metais užfiksuota daugiau nei 116 tūkst. pranešimų užsienio žiniasklaidoje, kuriuose buvo minima Lietuva. Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta analizė rodo, kad daugiausia prie šalies matomumo 2020 m. prisidėjo išskirtinės iniciatyvos („Laisvės kelias“, Baltijos šalių „kelionių burbulas“, Vilnius – kavinė po atviru dangumi), taip pat veiksmai, susiję su Lietuvos parama Baltarusijos visuomenei ir šalies institucijų nuosekli komunikacija investicijų pritraukimo ir turizmo srityse.
„Lietuvos matomumą užsienio žiniasklaidoje lemia ne tik pavienės, išskirtinės iniciatyvos, bet ir ilgalaikės temos, kurios tampa šalies atpažįstamumo atributais ir prisideda prie Lietuvos reputacijos stiprinimo. Tai Lietuvos siūlomi sprendimai ir kompetencija finansinių technologijų, kibernetinio saugumo srityse, startuolių ekosistemos potencialas, kūrybinės partnerystės ir iniciatyvos, siūlančios globalių iššūkių sprendimus“, – pažymi Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.
Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje vertinimas apėmė 13 užsienio šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) ir 7 šalies įvaizdžio sritis (valdymas (užsienio ir vidaus politika), eksportas, investicijos ir imigracija, gyventojai, kultūra ir paveldas, turizmas, sportas.
Daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Vokietijos (38 092 pranešimai), Rusijos (22 416) ir Jungtinės Karalystės (19 524) žiniasklaidos portaluose. Mažiausiai apie Lietuvą rašė Šiaurės šalys – Švedija (1 798 pranešimai), Danija (997), Norvegija (448) ir Izraelis (723).
Ryškiausiai matomos sritys pagal paminėjimų skaičių – valdymo (61,09 proc. visų žinių), investicijų ir imigracijos (12,27 proc.), turizmo (10,28 proc.), kultūros (7,61 proc.).
Investicijų ir imigracijos sritis ryškiausiai prisidėjo prie žinių apie moderniosios Lietuvos pasiekimus sklaidos. Matomiausios temos: finansinės technologijos, startuoliai, gyvybės mokslų ir biotechnologijų plėtra, skaitmenizacija viešajame sektoriuje, dirbtinis intelektas ir skaitmeninė bankininkystė.
Daugiausia šios srities paminėjimų buvo užfiksuota Vokietijos (5 020 pranešimų), Rusijos (2 523) ir Latvijos (1 889) naujienų portaluose.
Publikacijose minint Lietuvą vyravo neutralaus pobūdžio tonas (78 proc. visų paminėjimų), o teigiamais reikšmingais pranešimais apie Lietuvą potencialiai pasiekta auditorija buvo 1,6 karto didesnė nei neigiamais.
Lietuvos parama demokratijos ir laisvės vertybėms lėmė paminėjimų skaičiaus šuolį 2020 m. III ketvirtį
Šalies paminėjimų užsienio žiniasklaidoje gausa išsiskyrė 2020 m. III ketvirtis, per kurį užfiksuotas reikšmingas paminėjimų skaičiaus augimas – daugiau nei 45 tūkst. paminėjimų (I ketvirtį – 24 tūkst. paminėjimų, II ketvirtį – 18 tūkst., IV ketvirtį – 28 tūkst.).
Pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva, skaičiaus augimas III ketvirtį sietinas su situacija Baltarusijoje – atitinkamai su Lietuvos parama demokratijos ir laisvės vertybėms, paramos akcija Baltarusijai ,,Laisvės kelias“ ir aktyvia šalies lyderių komunikacija, taip pat IT įmonių iš Baltarusijos persikėlimu į Lietuvą ir Lietuvos pozicija Astravo atominės elektrinės klausimu. Vakarų šalių naujienų portaluose Lietuvos aktyvi parama Baltarusijos visuomenei buvo vertinama kaip solidarumas ir lyderystė ginant demokratines vertybes, o Baltarusijos ir Rusijos naujienų portaluose pranešimai šia tema pasižymėjo neigiamu tonu.
Kultūra ir paveldas – daugiausia teigiamo pobūdžio paminėjimų generavusi sritis
Lietuvos menininkų pasiekimai visus metus nuosekliai prisidėjo prie teigiamų Lietuvos paminėjimų užsienio naujienų portaluose. Kultūros ir paveldo srityje visus metus fiksuotas didžiausias teigiamų pranešimų procentas – vidutiniškai 35 proc. Užsienio žiniasklaidoje daugiausia paminėjimų sulaukė A. Grigorian, M. Gražinytė-Tyla, O. Koršunovas, J. Mekas, Š. Bartas, R. Barzdžiukaitė, L. Lapelytė ir V. Grainytė, šiuolaikinio meno kūrybinis duetas Pakui Hardware, A. Matelis, R. Tuminas, D. Narkevičius, J. Janulytė, A. Stundytė, F. Latėnas, L. Geniušas, R. Zubovas, J. Urbonas, K. Kaupinis, G. Žickytė, J. Matulevičius, A. Serapinas, K. Sabaliauskaitė, T. Venclova, I. Veisaitė.
Lietuva buvo nurodoma ir kaip išskirtinė vieta kino kadrams, prisimenamas Lietuvos laimėjimas Venecijos bienalėje, dėmesio sulaukė MO muziejaus veikla, vizualieji menai, „The Roop“ pergalė alternatyviame „Eurovizijos“ konkurse, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, Vilniaus Gaono 300-osios metinės, Č. Sugiharos istorija, žydiškasis paveldas Lietuvoje, UNESCO paveldas.
Daugiausia kultūros ir paveldo srities paminėjimų užfiksuota Latvijos (1 753 pranešimai), Lenkijos (1 531) ir Rusijos (1 505) žiniasklaidos naujienų portaluose.
Aktyvi šalies institucijų komunikacija – potencialas šalies matomumo ir žinomumo augimui
Prie teigiamo Lietuvos pristatymo užsienio žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose prisidėjo ir šalies institucijų veiksmai bei įgyvendinamos komunikacijos kampanijos – VšĮ „Go Vilnius“, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos banko, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) ir kt. Užsienio šalių žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose išsiskyrė Baltijos šalių „kelionių burbulas“, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ inicijuotos kampanijos („Discover Colours You Never Knew Existed“, 30-ies keisčiausių šaltibarščių žemėlapis, „Kaunas Modernism. Explore the Inspiration“), VšĮ „Go Vilnius“ iniciatyvos („Vilnius: Amazing Wherever You Think It Is“, „Christmas in Vilnius: Amazing Whenever You’ll Be Able to Come“).
Kryptinga VšĮ „Investuok Lietuvoje“, MITA ir Lietuvos banko komunikacija formavo Lietuvos kaip inovatyvios šalies, turinčios puikią startuolių ekosistemą, išvystytą finansinių technologijų sektorių ir palankią aplinką investuotojams, reputaciją.
Išsamiau apie Lietuvos matomumą užsienio žiniasklaidoje 2020 m. skaitykite .
Užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už bendrą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis.
A. Aleksandravičiaus nuotr.