Neseniai įžengėme į 2025-uosius, todėl tikslinga žvilgtelėti, kokie 2024 metai buvo Lietuvoje. Kokia mūsų šalies demografinė padėtis ir kokios ateities prognozės? Kokie pokyčiai įvyko darbo rinkoje? Kiek dirbantys ukrainiečiai Lietuvoje sumokėjo mokesčių? Kaip keitėsi vidutinis darbo užmokestis ir kur jis buvo didžiausias? Koks buvo kainų lygis ir kur jis buvo didžiausias? Į šiuos klausimus bus atsakyta, remiantis Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis.
Nors Lietuvoje žmonių daugiau mirė, nei gimė, tačiau buvo teigiami tarptautinės migracijos srautai
Šių metų sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 890,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 0,1 proc. daugiau negu prieš metus. Šiuos pokyčius daugiausia lėmė tai, kad į mūsų šalį atvyko užsieniečių iš tokių šalių kaip Ukraina, Baltarusija, Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizija, Tadžikistanas bei Indija. Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje nuolatinių gyventojų skaičius turėtų sumažėti 5 proc., o 2050 m. – 19 proc., lyginant su 2025 m.
Teigiama neto tarptautinė migracija (daugiau gyventojų atvyko į Lietuvą, nei iš jos išvyko) atsvėrė neigiamą natūralią gyventojų kaitą Lietuvoje. Kitaip sakant, 2024 m. 18,8 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė. Praėję metai šiame kontekste išsiskiria tuo, kad gimė rekordiškai mažai kūdikių, t. y. 9,5 proc. mažiau nei 2023 m. Demografinius iššūkius parodo ir bendrasis išlaikomo amžiaus koeficientas, kuris 2024 m. Lietuvoje buvo lygus 54 ir iš esmės nepasikeitė nuo 2022 m. Tai rodo, kad 100-ui gyventojų (15–64 metų) tenka išlaikyti 54 asmenis (23 vaikus (iki 14 metų) ir 31 pagyvenusį žmogų (65 metų ir vyresni)). Ateities prognozės nedžiugina, nes prognozuojama, kad išlaikomo amžiaus žmonių skaičiaus koeficientas 2030 m. Lietuvoje turėtų būti lygus 60 asmenų (22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės), o 2050 m. – 73 asmenims (20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės). Europos Sąjungos kontekste tendencijos yra panašios. Prognozuojama, kad 2050 m. bus mažiau nei du darbingo amžiaus suaugusieji, išlaikantys kiekvieną pagyvenusį žmogų.
Darbo jėga Lietuvoje didėjo
Akivaizdu, kad gyventojų skaičiaus pokyčiai turi poveikį darbo rinkai. Pavyzdžiui, 2024 m. Lietuvoje darbo jėga išaugo 1,9 proc., lyginant su 2023 m. Ekonomine prasme darbo jėgą sudaro užimti gyventojai (padidėjo 1,6 proc., lyginant su 2023 m.) ir bedarbiai (padidėjo 6 proc., lyginant su 2023 m.). 2024 m. nedarbo lygis šalyje buvo 7,1 proc. ir grįžo į 2021 m. lygį. Visgi praėjusių metų nedarbo lygis mūsų šalyje šiek tiek (0,3 proc. punktais) padidėjo, lyginant su 2023 m.
Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje dirbančių ukrainiečių skaičius yra stabilus – 35,7 tūkst. (pradėjusių dirbti nuo karo veiksmų Ukrainoje). Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, o per 2024 m. gruodį dirbančių ukrainiečių skaičius sumažėjo administracinėje ir aptarnavimo veikloje, o padidėjo transporto ir saugojimo sektoriuje. Nuo karo pradžios iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio Lietuvoje dirbantys Ukrainos karo pabėgėliai į mūsų šalies biudžetą sumokėjo 205 mln. eurų.
Vidutinis darbo užmokestis sparčiau didėjo viešajame sektoriuje
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m. siekė 1365 eurus ir per metus vidutiniškai padidėjo 116 eurų. Šiems teigiamiems pokyčiams daugiausia įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. Atsižvelgiant į tai, logiška, kad vidutinis darbo užmokestis sparčiau augo viešajame (augimas 12,8 proc.; bruto 2386 eurai) nei privačiame (augimas 9 proc.; bruto 2151 euras) sektoriuje. Verta išskirti informacijos ir ryšių (apie 3981 euras) bei finansų ir draudimo (apie 3574 eurus) srities įmonių darbuotojus, kuriems buvo mokamas santykinai didžiausias vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis Lietuvoje 2024 m.
Analizuojant vidutinį darbo užmokestį ir jo pokyčius, būtina atsižvelgti ir į kainų svyravimus. 2024 m. Lietuvoje metinė infliacija sudarė 2,1 proc. Tai galima laikyti įprastu, priimtinu infliacijos lygiu. Nustatyta, kad praėjusiais metais sąlygiškai didžiausią įtaką bendram kainų lygio didėjimui turėjo viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų kainų augimas (8,9 proc.), sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų didėjimas (6,6 proc.) ir švietimo paslaugų brangimas (6,5 proc.). Taigi, nors bendrąja prasme Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos augo, tačiau šis augimas buvo ekonomiškai tvariose, priimtinose ribose.
Lietuvoje augant prekių ir paslaugų kainoms, kartu didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Įvertinus šiuos du ekonominius rodiklius, nustatyta, kad realusis darbo užmokestis per 2024 m. padidėjo 8,5 proc. Kitaip sakant, realusis darbo užmokestis parodo gyventojo perkamąją galią, t. y. darbo užmokestį (atskaičius mokesčius), iš kurio yra išskaičiuota infliacija. Vadinasi, 2024 m. darbo užmokestis augo sparčiau nei kainos Lietuvoje.
Dr. Viktorija Tauraitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) partnerystės docentė