Ketvirtadienio rytą Vilniaus jaunimo informacijos centre Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kartu su Lietuvos statistikos departamentu pristatė jaunimo ir jaunimo politikos apžvalgą.
Tai pirmas tokio pobūdžio leidinys, išleistas Lietuvoje, kuriame pateikti svarbiausi pastarojo dešimtmečio faktai, susiję su Lietuvos jaunimu. Sostinėje organizuotame pristatyme leidinio rengėjai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos statistikos departamentas ir jaunimo tyrėjai – apžvelgė, kaip pasikeitė jaunimo ir jaunimo politikos situacija per dešimtmetį nuo 2005 iki 2014 m.
LiJOT prezidentas M. Zakarka pristatydamas leidinį teigė, jog tai didelis jaunimo nevyriausybinių organizacijų pasiekimas Lietuvoje.
„Kitų šalių patirtis rodo, kad jaunimo politikos apžvalgas leidžia ne NVO sektorius, o valstybė, norėdama vykdyti kryptingą ir žiniomis grįstą politiką, susijusią su jaunimu. Lietuvoje pačios nevyriausybinės organizacijos išleido tokią apžvalgą, norėdamos priminti valstybės institucijoms, kad turime iš pradžių suprasti jaunimo situaciją, o tik tada priiminėti su ja susijusius sprendimus“, − pridūrė M. Zakarka.
Lietuvos statistikos departamento atstovės pritarė, kad statistinis politikų išprusimas Lietuvoje yra labai menkas. Dėl to labai svarbu bendradarbiauti įvairioms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms bei politikams, kad sprendimai būtų paremti patikima informacija ir statistiniais duomenimis.
Jaunimo tyrėjas dr. Mantas Bileišis šnekėdamas apie leidinio turinį pabrėžė, jog kritiškai įvertinta statistinė informacija apie jaunimą ir žinomus jaunimo politikos dokumentus leidžia nustatyti stipriąsias ir silpnąsias jaunimo politikos vietas.
Pasak jaunimo tyrėjo, apibendrinant visą leidinio turinį, galima išskirti kelias pagrindines išvadas, kurios tampa pagrindiniais elementais, kai kalbama apie jaunimo politiką Lietuvoje.
Jaunų žmonių mažėjimas – įtaka visoms kartoms
Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį į jaunimo mažėjimą. Gauti duomenys rodo, kad visuomenės senėjimas ir depopuliacija yra ir išliks svarbiu jaunimo politikos elementu.
Todėl vykdoma jaunimo politika turės būti efektyvesnė nei anksčiau, kai jaunimo skaičius buvo didesnis, o jauni žmonės turės būti produktyvesni už savo tėvus, kad galėtų įveikti užburtą visuomenės senėjimo ratą ir išlaikyti pagyvenusią kartą. Tampa svarbu tai, jog politikos rezultatyvumas aplenktų visuomenės senėjimą.
Pirmojo vaiko jaunos šeimos susilaukia vis vėlesnio amžiaus
Kiti apžvalgos rezultatai parodo, jog kalbant apie jaunas šeimas Lietuvoje trūksta kompleksinio požiūrio, kuris yra būtinas, jei norime, kad jaunos šeimos liktų jaunimo politikos objektu.
Perėjimas iš „jauno“ į „suaugusį“ žmogų apima išsilavinimą, darbą, iš kurio galima išlaikyti save, santuoką / partnerystę, apsirūpinimą būstu ir vaikus. Neretai visos šios kartelės įveikiamos lygiagrečiai, tačiau nesėkmė vienoje srityje gali lemti nesėkmę kitoje.
Todėl jaunos šeimos Lietuvoje juda link to, kad nepatektų po jaunimo politika. Šiuo metu lietuvės yra tarp jauniausių moterų Europos Sąjungoje pagal susilaukiamo pirmojo vaiko amžių. Tačiau, pirmajam gimdymui tampant vis vėlesniam, negalima šeimų, neturinčių pajamų ir būsto saugumo, nelaikyti šeimos politikos objektu ir tokių šeimų skaičiaus jaunimo politikos gerumo ar blogumo matu.
Kaip išlaikyti jaunų žmonių darbo rinką?
Lietuva yra lyderė ES pagal aukštojo mokslo siekimo rodiklius, gerokai viršijanti „Europos 2020“ strategijos siekį. Tačiau neturint darbo rinkos, kuri būtų tinkama aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms, atsiranda paskatų emigruoti. Jaunimo politika ne tik turi apimti siekį sukurti išsilavinimą, atitinkantį darbo rinką, bet ir siekti plėtoti tą darbo rinką, kad galimybės joje atitiktų jaunų žmonių lūkesčius.
Taip pat literatūroje pastaraisiais metais ryškėja tiek išsilavinimo, tiek gebėjimo adaptuotis darbo rinkoje diferenciacija tarp lyčių. Ši diferenciacija gali turėti reikšmingų pasekmių šeimų kūrimui: dalis kvalifikuotą darbą dirbančių moterų yra priverstos atsisakyti kurti šeimas.
Lietuvoje jaunimo nedarbas amžiaus grupėje, kurioje į darbo rinką masiškai įsitraukia aukštąjį išsilavinimą gavę žmonės, reikšmingai nesiskiria nuo bendros populiacijos. Skirtumai ryškėja jaunesnių asmenų grupėje. Svarbu turėti omenyje, kad darbo rinkos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į jaunų žmonių pogrupius, o ne remtis viena didele 14–29 m. amžiaus grupe.
Sėkmės istorijos – mažėja jaunimo mirtingumas ir nusikalstamumas
Viena iš jaunimo sėkmės istorijų per 10 narystės ES metų yra jaunų žmonių mirtingumo mažėjimas, kuris rodo, jog mažėja su rizika susijęs elgesys.
Kita gera žinia yra ta, kad jaunimas nustojo būti didesnės nusikaltimų rizikos šaltiniu. Tačiau priemonės, kuriomis siekiama didinti jaunimo produktyvumą, sudaryti sąlygas maksimaliai realizuoti jų talentus, turėtų būti plėtojamos aktyviau.
Taigi reikalavimas, kad visos politikos priemonės, susijusios su jaunimu, būtų vykdomos vadovaujantis jaunimo politikos principais, yra svarbus žingsnis paskatinant įvairias institucijas koordinuoti savo veiklas. Tai yra svarbu norint vykdyti kryptingą jaunimo politiką ir siekiant, kad jaunimas būtų stiprioji ir valstybės palaikoma visuomenės dalis.
LiJOT inf.