Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Aktualijos»Lietuvos karatė kovotojams – 4 Europos čempionų titulai
Aktualijos

Lietuvos karatė kovotojams – 4 Europos čempionų titulai

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

2022 metų Europos kiokušin karatė čempionate Lietuvos sportininkai iš viso iškovojo 14 medalių, o 4 iš jų – aukščiausios prabos.

Pirmojoje Europos čempionato dalyje – katos rungties varžybose – Lietuvos atstovai ant prizininkų pakylos lipo triskart. Mišrių komandų varžybose čempionais tapo Diana Mačiūtė, Rima Lisinskaitė ir Matas Sasnauskas, o vicečempionais – Monika ir Joana Tydikaitės bei Matas Jonauskas. Be to, taip pat sidabrą asmeninėse varžybose pelnė Raminta Makackaitė.

Kumitė rungties varžybose lietuviai savo sąskaitą papildė dar 14 medalių. Europos čempionais tapo Edgardas Sečinski (svorio kategorija iki 95 kg), Eventas Gužauskas (daugiau nei 95 kg) ir Brigita Svinkūnaitė (iki 50 kg), vicečempionais – Juras Sokolovas (iki 85 kg) ir Paulius Žimantas (daugiau nei 95 kg), kuris negalėjo finale stoti prieš E. Gužauską dėl pusfinalyje patirtos traumos.

Bronzos medaliai atiteko Valentynai Kurmin (50–55 kg), Inga Mikštaitei (55–60 kg), Ievai Budrytei (55–65 kg), Anetai Meškauskienei (55–65 kg), Marijai Sekundai (daugiau nei 65 kg) ir Mantui Laurinaičiui (iki 65 kg).

Trečias titulas iš eilės

E. Sečinskis pakeliui į viršūnę nugalėjo čeką Vojtechą Krejzarą, lenką Mareką Wolny ir vengrą Levente Magyarą. Trečią kartą iš eilės čempionu tapusiam vilniečiui sunkiausias buvo pusfinalis, kuriame rimtą iššūkį metė M. Wolny.

Po pagrindinio kovos laiko 2 teisėjai iš 5 buvo palankesni lietuviui, o kiti skyrė pratęsimą. Vėliau svarstyklės po truputį išsilygino ir netgi ėmė svirti M. Wolny pusėn, bet po lemiamo pratęsimo vis dėlto arbitrai paskelbė E. Sečinskio pergalę rezultatu 4:1.

„Varžovai irgi tobulėja, analizuoja mane, su Mareku susitikome jau 6 ar 7 kartą, todėl laimėti kiekvieną kartą – vis sunkiau, – po paskutinės kovos kalbėjo lietuvis. – Vis dėlto rezultatas yra toks, kokio norėjau. Europos čempionate visada smagu išbandyti, ar pasiteisina tai, ką darau treniruotėse, o kiekvieno sportininko svajonė yra pasaulio čempionatas. Laimėti arba patekti tarp prizininkų ten būtų svajonės išsipildymas.“

Džiaugiasi atliktu darbu

E. Gužauskas pakeliui į finalą nugalėjo latvį Jurgį Pušmucaną ir vengrą Mate Davidą, tačiau finale turėjo tik simboliškai užkopti ant tatamio, nes jo varžovu turėjęs būti P. Žimantas pusfinalyje patyrė traumą ir kovoti dėl čempiono titulo negalėjo.

„Pirmą kovą laimėjau anksčiau laiko, antroje prireikė viso pagrindinio laiko. Gal būtų buvę geriau užbaigti anksčiau, bet viskas išėjo gana neblogai, – po čempionato kalbėjo be pralaimėjimų pastaraisiais metais žengiantis E. Gužauskas. – Visas darbas buvo nuveiktas dar iki varžybų, jos yra tik testas, parodantis, ar viską gerai darei treniruotėse.“

Svajonė išsipildė

Trečiąjį auksą kumitė rungtyje Lietuvai pelnė B. Svinkūnaitė, kuri prieš metus Europos čempionate Sakartvele buvo antra. Užtikrintai kovojusi kaunietė savo pranašumu suabejoti neleido nė vienos kovos metu. Ketvirtfinalyje ji tvirtai nugalėjo lenkę Moniką Podorą, pusfinalyje – Vokietijos atstovę Anastasią Michailovą, o finale – kitą Lenkijos sportininkę Natalią Chrzanowską.

„Labai džiaugiuosi tuo, kad šiandien pavyko pasiekti aukščiausią rezultatą. Man tai labai daug reiškia“, – kalbėjo naujoji Europos čempionė.

Prieš metus po Europos čempionato B. Svinkūnaitė kalbėjo, kad dėl abitūros egzaminų buvo sunku rasti laiko treniruotėms. Dabar, jau būdama medicinos studente, mergina, tai prisiminusi, nusišypsojo.

„Pernai maniau, kad 12 klasė yra sudėtingas periodas, tačiau dabar yra dar sunkiau rasti laiko sportui. Labai džiaugiuosi, kad pavyko tai padaryti“, – teigė kaunietė.

Daiktas neatspindi, kas esi

Nors netapo čempionu, itin gausiu ir garsiu palaikymu Europos čempionate džiaugėsi J. Sokolovas, finalo kovos su karatė legenda bulgaru Valerijumi Dimitrovu metu visiškai užkariavęs žiūrovų simpatijas. Po pagrindinio kovos laiko ir pratęsimo visi teisėjai skelbė lygiąsias, po antrojo pratęsimo vienas teisėjas pergalę skyrė lietuviui, o kiti – lygiąsias. Vis dėlto po paskutinio galimo papildomo laiko net 4 teisėjai paskyrė pergalę bulgarui, o vienas – lietuviui. Taip V. Dimitrovas 21 kartą tapo Europos čempionu.

Nulipęs nuo tatamio sportininkas buvo sveikinamas lyg čempionas, vilniečiui teko ne kartą sustoti nusifotografuoti su nepažįstamais žmonėmis.

„Tokį palaikymą esu patyręs gal tik kartą Lietuvos čempionate, – po finalo sakė J. Sokolovas. – Jaučiuosi čempionas, tačiau kartais medalis ar kitas fizinis daiktas neatspindi, kas esi. Džiaugiuosi savo kovos menu, tuo, ką kūriau ir sukūriau, tuo, kaip pasirodžiau.“

Pakeliui į finalą J. Sokolovas įveikė ispaną Adrianą Navarro, kartvelą Tengizą Bastoiani ir po taip pat labai sunkios kovos – azerbaidžanietį Salahatą Hasanovą.

Po visų svorio kategorijų apdovanojimų J. Sokolovas sulaukė dar vieno išskirtinio įvertinimo – buvo pripažintas techniškiausiu turnyro kovotoju.

Čempionė dar tars savo žodį

Visų laikų tituluočiausia Lietuvos kovotoja Inga Mikštaitė Europos čempionato išvakarėse socialiniame tinkle paskelbė, kad tai bus jos paskutinės varžybos, tačiau po paskutinės kovos teigė dar nenorinti sakyti, kad daugiau nebeužlips ant tatamio.

„Taškas buvo padėtas spalio mėnesį, kai sužinojome, kad neįvyks pasaulio čempionatas. Manyje tas taškas buvo labai tvirtas. Bet federacijoje turime labai gerus vadybininkus, įtikinėtojus, pagavo mane esant tam tikrai emocijai, pasiūlė pabandyti dar ir šiandien esu čia, – kalbėjo kaunietė. – Dabar veikia emocijos, tad dar nesakysiu, kad daugiau nebeužlipsiu ant tatamio.“

Daugiausia medalių

Lietuvos rinktinė, Tarnuve pelniusi 4 aukso, 4 sidabro ir 6 bronzos medalius, tapo komandinės įskaitos nugalėtojais. Antrąją vietą užėmė Sakartvelo sportininkai (3 aukso medaliai ir po vieną sidabro bei bronzos), trečiąją – Vengrijos (po 2 aukso ir sidabro, 3 bronzos medalius).

Algimanto Barzdžiaus nuotraukos

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisVirtiniai su vyšniomis
Kitas straipsnis „Rotary“ klubas pagerbė lietuviškoje veikloje besidarbuojančius JAV lietuvius

Susiję straipsniai

Laimingo gyvenimo formulė: dirbi 6 mėnesius – 6 mėnesius ilsiesi?

17 kovo, 2026

Patvirtintas 2026 metų Kauno biudžetas ir strateginis veiklos planas: didžiausios investicijos – švietimui, socialinėms paslaugoms ir infrastruktūrai

24 vasario, 2026

Elektromobilių rinka auga, o dyzelis traukiasi į paraštes

11 vasario, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.