Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Šeima ir sveikata»Liga, kuri kas 6 sekundes pasiglemžia po žmogų
Šeima ir sveikata

Liga, kuri kas 6 sekundes pasiglemžia po žmogų

Komentarų: 05 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Nuo 1950 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva balandžio 7 diena yra minima kaip Pasaulio sveikatos diena. Šiais metais Pasaulio sveikatos organizacija ypatingą dėmesį skiria cukriniam diabetui, o pagrindinis šių metų Pasaulio sveikatos dienos tikslas – stiprinti diabeto prevenciją bei sergančiųjų priežiūros prieinamumą.

Tarptautinės diabeto asociacijos duomenimis, 2015 m. pasaulyje buvo maždaug 415 mln. diabetu sergančių suaugusiųjų. Prognozuojama, jog iki 2040 m. šis skaičius pasieks 642 mln. 2015 m. dėl diabeto ar jo sukeltų komplikacijų mirė 5 mln. žmonių – po žmogų kas 6 sekundes.

Higienos instituto duomenimis, 2014 m. Lietuvoje įregistruota per 99 tūkst. sergančiųjų cukriniu diabetu. Tačiau manoma, kad dar 46 proc. sergančiųjų ši liga nėra diagnozuota. Kitaip tariant, žmonės jaučia įvairius negalavimus, tačiau net nežino, kad serga diabetu. Lietuvoje nuo 1983 m. registruojami vaikų sergamumo I tipo cukriniu diabetu atvejai. Per metus šalyje vidutiniškai suserga daugiau nei 80 vaikų. Tiek berniukams, tiek mergaitėms pavojus susirgti vienodas. Dažniausiai liga diagnozuojama 5–7 metų vaikams ir 10–14 metų paaugliams.

Cukrinis diabetas yra sunki, lėtinė, gyvybei pavojinga liga, kuria susergama sutrikus medžiagų apykaitai dėl insulino stokos ar jo neveiklumo. Insulinas yra kasos hormonas, padedantis kraujo angliavandeniui gliukozei patekti į ląsteles ir jas aprūpinti energija. Tiek insulino stoka, tiek sutrikusi jo veikla didina gliukozės kiekį kraujyje (hiperglikemija), dėl to ilgainiui pažeidžiamos kraujagyslės, įvairūs audiniai ir organai.

Yra du pagrindiniai diabeto tipai. Šių tipų diabetą sukelia skirtingos priežastys.

I tipo diabetas – kai organizmas per mažai gamina arba visai negamina insulino, todėl gliukozė nepatenka į ląsteles, jos negauna energijos. Ilgą laiką trūkstant insulino, gliukozės kraujyje pasidaro per daug. Žmonės, sergantys I tipo diabetu, privalo švirkštis insuliną, kad galėtų išgyventi. Štai kodėl I tipo diabetas dar yra vadinamas nuo insulino priklausomu diabetu. Ligos pradžią gali išprovokuoti įvairūs išoriniai veiksniai, tokie kaip virusinė infekcija, stresas ir kt. Šio tipo diabetas nėra labai paplitęs – sudaro mažiau negu 10 proc. visų šios ligos atvejų. Nors šis diabeto tipas paprastai būdingas jaunimui, bet juo gali sirgti ir vyresni žmonės. I tipo diabetui būdingi greitai ryškėjantys simptomai: jaučiamas troškulys, pagausėja šlapinimasis, pagerėja apetitas, krinta svoris, gali niežtėti odą, kraujyje ir šlapime sparčiai gausėja gliukozės. Ligonis per kelias valandas ar dienas pasidaro apatiškas, mieguistas, iš burnos jam sklinda acetono kvapas, jį pradeda pykinti, gali vemti, kartais jaučia pilvo skausmus. Negydant ligonis praranda sąmonę – prasideda diabetinė koma.

II tipo diabetas – kai organizmas insuliną gamina, tačiau dėl prastos mitybos, fizinio aktyvumo stokos tampa jam nejautrus arba jo trūksta. Šio tipo liga sudaro daugiau negu 90 proc. diabeto atvejų visame pasaulyje. Paprastai II tipo diabetu suserga vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, tačiau XX amžiaus pabaigoje iškilusi nauja problema – vaikų sergamumo II tipo diabetu augimas – verčia sunerimti bei ligos prevencijai skirti dar daugiau dėmesio. II tipo diabetas vystosi palaipsniui ir nepastebimai, dažnai diagnozuojamas profilaktinio patikrinimo metu. Jį sukelia paveldimų ir aplinkos veiksnių, iš kurių svarbiausias yra nutukimas, visuma. Apie 80 proc. visų sergančiųjų II tipo diabetu yra nutukę. Dažnai liga išaiškėja jau prasidėjus vėlyvoms komplikacijoms.

Egzistuoja dar vienas diabeto tipas – gestacinis nėštumo diabetas – gliukozės netoleravimas nėštumo metu, nustatomas moteriai laukiantis. Moteris, sirgusi šio tipo diabetu, turi didelę riziką susirgti II tipo diabetu vyresniame amžiuje. Maždaug pusei moterų, sirgusių gestaciniu diabetu, po 5–10 metų išsivysto II tipo diabetas.

Nekontroliuojamo cukrinio diabeto sukeliamos lėtinės komplikacijos:

  • širdies ir kraujagyslių pažeidimai, netgi koronarinė liga, infarktas bei insultas;

  • inkstų ligos (diabetinė nefropatija), dėl kurių gali visiškai sunykti inkstai, kartais prireikia dializės ar inkstų transplantacijos;

  • nervų ligos (diabetinė neuropatija), dėl kurių atsiranda negyjančios opos, tenka amputuoti pėdas ar kitas galūnių dalis;

  • akių ligos (diabetinė retinopatija), netgi apakimas.

Cukrinio diabeto rizikos veiksniai:

I tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai:

  • imuniteto susilpnėjimas;

  • infekciniai uždegimo procesai (virusai, toksinai);

  • paveldimumas.

Susirgti II tipo cukriniu diabetu ypač didelę riziką turi šie žmonės:

  • nutukę (kūno masės indeksas KMI  ≥ 27 kg/m²);

  • vyresni kaip 45 m. amžiaus;

  • turintys artimų giminių, sergančių diabetu;

  • sergantys arterine hipertenzija (AKS > 140/90 mmHg);

  • turintys lipidų apykaitos sutrikimų (didelio tankio lipidų (DTL) < 0,9 mmol/l ir trigliceridų (TG) > 2,2 mmol/l);

  • patyrę gliukozės tolerancijos sutrikimų;

  • sirgę širdies ir kraujagyslių ligomis;

  • moterys, gimdžiusios sunkesnius kaip 4 kg naujagimius;

  • moterys, nėštumo metu sirgusios gestaciniu (nėštumo) diabetu.

Pajutus ar įtarus cukrinio diabeto požymius ar esant rizikos veiksnių, reikia pasitikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti cukrinį diabetą ir išvengti komplikacijų.

Šiuo metu I tipo diabeto profilaktikos nėra. Aplinkos veiksniai, kurie, manoma, išprovokuoja insuliną gaminančių ląstelių irimą organizme, vis dar tyrinėjami.

Polinkis susirgti II tipo diabetu, manoma, taip pat yra paveldimas, tačiau šiuo atveju itin svarbi ir profilaktika. 80 proc. sergančiųjų II tipo diabetu yra nutukę, tad svarbiausia ligos vystymosi priežastis yra netaisyklinga, gausi mityba, mažas fizinis aktyvumas. Vadinasi, vengiant šių rizikos veiksnių, t. y. nuo vaikystės taisyklingai maitinantis, reguliariai sportuojant, išlaikant optimalų kūno svorį, galima sumažinti riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu arba efektyviai sumažinti šios ligos progresavimą.

Rūpinkimės savimi, stebėkime save bei aplinkinius ir būkime sveiki!

Straipsnį parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Irma Bukotienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisKaip sustiprinti organizmą po žiemos
Kitas straipsnis Kaip nustatyti savo spalvinį tipą

Susiję straipsniai

JUOKAS STIPRINA SVEIKATĄ, ŠEIMĄ IR LIETUVĄ

29 balandžio, 2026

Kineziterapeutė: žmogaus judesys – tarsi piršto atspaudas, o geriausiai mokomės per gyvą patyrimą

28 balandžio, 2026

Mikrobiotai palankūs įpročiai: kada užtenka mitybos, o kada verta pagalvoti apie probiotikus

21 balandžio, 2026
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

Pastaba
Mūsų Turinyje gali būti nuorodų į trečiųjų šalių turinį, trečiųjų šalių šaltinius, ar reklamos užsakovų turinį, už kurį mes neprisiimsime jokios atsakomybės. Nuoroda iš mūsų Turinio ar su Turiniu susijusių kitų Paslaugų į Trečiųjų šalių susietą turinį nereiškia, kad mes pritariame tokiam turiniui. Trečiųjų šalių tinklapiuose gali būti informacijos, su kuria mes nesutinkame, taip pat žalingos informacijos. Mes neteikiame jokių garantijų ar pareiškimų dėl Trečiųjų šalių susieto turinio. Už visą informaciją, kurią galite pasiekti per nuorodas į kitus tinklapius, atsako tik tie, kas pateikė tą turinį, ir jūs naršote ar naudojatės tokiu turiniu išimtinai savo rizika.
Nuorodos

lietuve.lt

 

© 2026 Žurnalas Lietuvė.
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.