Nors vasara – pačiame įkarštyje, tačiau Lituanistikos tyrimo ir studijų centre ir šiuo atostogų metu svečių, lankytojų netrūksta. Liepos antrojoje pusėje dviejų savaičių stažuotę atliko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Laimutė Adomavičienė.
XX a. lietuvių literatūra, lietuvių egzodo literatūra ir kritika, naratologija, literatūros ir kitų menų sąveika besidominti mokslininkė Lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvuose rinko medžiagą apie rašytoją Algirdą Landsbergį. Daugybės mokslinių straipsnių, recenzijų autorė dr. Laimutė Adomavičienė 2004 metais išleido monografiją ,,Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba“, 2006 m. parengė knygą „Būties harmonijos ilgesys: Antanui Vaičiulaičiui – 100“, 2014 m. parengė faksimilinį kultūros žurnalo „Žvilgsniai. 1946–1948“ leidimą.
Dalijamės viešnios įspūdžiais baigiantis jos stažuotei Lituanistikos tyrimo ir studijų centre: ,,Pirmą kartą teko laimė stažuotis Lituanistikos tyrimo ir studijų centre. Stažuotę parėmė Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su mano darboviete – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Mokslinės stažuotės tikslas – susidaryti išeivių rašytojo, literatūros kritiko, PEN klubo nario Algirdo Landsbergio kūrybos palikimo visumos vaizdą. Mane domino A. Landsbergio prozos, poezijos, literatūros kritikos tekstai, egodokumentika, nes šiais metais planuoju baigti rašyti studiją iš prozos ir publikavimo laukia kritikos rinktinė „Algirdas Landsbergis. Homo criticus“.
Labai džiaugiuosi, kad neaprėpiamuose Lituanistikos centro archyvuose pavyko rasti naujos egodokumentikos, t. y. A. Landsbergio laiškų Kaziui Bradūnui, Leonardui Andriekui, kt., taip pat A. Landsbergiui skirtos epistolikos. Susipažinau su Vokietijos DP stovyklų archyvine medžiaga, radau vertingų dokumentų apie tuometį kultūrinį gyvenimą DP stovyklose, jaunųjų kūrėjų (A. Landsbergio, A. ir J. Mekų) gyvenimą, kūrybos pradžią. Iš Lietuvių rašytojų draugijos archyvo dokumentų sužinojau apie A. Landsbergio, kitų rašytojų veiklą Lietuvių rašytojų draugijoje. Kadangi Lietuvos bibliotekose ne visi išeivijos periodiniai leidiniai yra prieinami, susipažinau su retais „Draugo“ kultūros priedo, „Minties“, „Wiesbadeno lietuvių žinių“, „Arenos“ egzemplioriais, radau mane dominančių nematytų tekstų, kuriais papildysiu A. Landsbergio kritikos rinktinę.
Man didelis atradimas – neatrasto rašytojo, dailiojo čiuožimo meistro Liudo Zeikaus archyvas.
Labai džiaugiuosi, kad savo tyrimus galėsiu papildyti nauja medžiaga. Esu labai dėkinga Lituanistikos centro darbuotojoms Kristinai Lapienytei bei Loretai Timukienei, kuri padėjo susigaudyti ne tik Lituanistikos centro archyvų lobiuose, bet ir nepažįstamoje Amerikos aplinkoje; taip pat dr. Indrei Antanaitis Jacobs, Enatai Skrupskelytei, Gediminui Indreikai. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, kurie lankydavosi centre.“
LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė