Close Menu
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Facebook Instagram
Facebook Instagram
Žurnalas Lietuvė
  • Pradinis
  • Naujienos
    • Emigrantai – Lietuvos dalis
    • Ne didmiesčių gyvenimas
    • Aktyvios bendruomenės – Lietuvos stiprybė
    • Lietuvos jaunimas
    • Kultūra
    • Baltiški papročiai šiuolaikiniame pasaulyje
    • Mokslas ir švietimas
    • Karjera
    • Aktualijos
    • Teisė
  • Žmonės
  • Lietuviai svetur
  • Nuomonė
  • Laisvalaikis
    • Kūrybos podiumas
    • Kelionės
    • Kūrybos kampelis
    • Grožis ir mada
    • Kinas, muzika, TV
    • Renginiai, pramogos
    • Knygos
    • Sportas
    • Lietuvos kampeliai
    • Patarimai
  • Namai
    • Šeima ir sveikata
    • Laikas Sau
    • Mūsų augintiniai
    • Augalų pasaulis
    • Receptai
    • Interjeras
Žurnalas
Žurnalas Lietuvė
Žurnalas
Šiuo metu esate:Pradžia»Lietuviai svetur»Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Amerikoje archyvai – vertingas Lietuvos mokslininkų tyrimų šaltinis
Lietuviai svetur

Lituanistikos tyrimo ir studijų centro Amerikoje archyvai – vertingas Lietuvos mokslininkų tyrimų šaltinis

ATNAUJINTA:28 liepos, 2017Komentarų: 02 Min Skaityti
Facebook Twitter Pinterest Telegram LinkedIn Tumblr El. paštas Reddit
Dalintis
Facebook Twitter LinkedIn Pinterest WhatsApp El. paštas

Nors vasara – pačiame įkarštyje, tačiau Lituanistikos tyrimo ir studijų centre ir šiuo atostogų metu svečių, lankytojų netrūksta. Liepos antrojoje pusėje dviejų savaičių stažuotę atliko Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja, humanitarinių mokslų daktarė Laimutė Adomavičienė.

Dr. Laimutė Adomavičienė (d.) ir Loreta Timukienė

XX a. lietuvių literatūra, lietuvių egzodo literatūra ir kritika, naratologija, literatūros ir kitų menų sąveika besidominti mokslininkė Lituanistikos tyrimo ir studijų centro archyvuose rinko medžiagą apie rašytoją Algirdą Landsbergį. Daugybės mokslinių straipsnių, recenzijų autorė dr. Laimutė Adomavičienė 2004 metais išleido monografiją ,,Julius Kaupas: gyvenimas ir kūryba“, 2006 m. parengė knygą „Būties harmonijos ilgesys: Antanui Vaičiulaičiui – 100“, 2014 m. parengė faksimilinį kultūros žurnalo „Žvilgsniai. 1946–1948“ leidimą.

Dalijamės viešnios įspūdžiais baigiantis jos stažuotei Lituanistikos tyrimo ir studijų centre: ,,Pirmą kartą teko laimė stažuotis Lituanistikos tyrimo ir studijų centre. Stažuotę parėmė Lietuvos mokslo taryba, bendradarbiaudama su mano darboviete – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu. Mokslinės stažuotės tikslas – susidaryti išeivių rašytojo, literatūros kritiko, PEN klubo nario Algirdo Landsbergio kūrybos palikimo visumos vaizdą. Mane domino A. Landsbergio prozos, poezijos, literatūros kritikos tekstai, egodokumentika, nes šiais metais planuoju baigti rašyti studiją iš prozos ir publikavimo laukia kritikos rinktinė „Algirdas Landsbergis. Homo criticus“.

Labai džiaugiuosi, kad neaprėpiamuose Lituanistikos centro archyvuose pavyko rasti naujos egodokumentikos, t. y. A. Landsbergio laiškų Kaziui Bradūnui, Leonardui Andriekui, kt., taip pat A. Landsbergiui skirtos epistolikos. Susipažinau su Vokietijos DP stovyklų archyvine medžiaga, radau vertingų dokumentų apie tuometį kultūrinį gyvenimą DP stovyklose, jaunųjų kūrėjų (A. Landsbergio, A. ir J. Mekų) gyvenimą, kūrybos pradžią. Iš Lietuvių rašytojų draugijos archyvo dokumentų sužinojau apie A. Landsbergio, kitų rašytojų veiklą Lietuvių rašytojų draugijoje. Kadangi Lietuvos bibliotekose ne visi išeivijos periodiniai leidiniai yra prieinami, susipažinau su retais „Draugo“ kultūros priedo, „Minties“, „Wiesbadeno lietuvių žinių“, „Arenos“ egzemplioriais, radau mane dominančių nematytų tekstų, kuriais papildysiu A. Landsbergio kritikos rinktinę.

Man didelis atradimas – neatrasto rašytojo, dailiojo čiuožimo meistro Liudo Zeikaus archyvas.

Labai džiaugiuosi, kad savo tyrimus galėsiu papildyti nauja medžiaga. Esu labai dėkinga Lituanistikos centro darbuotojoms Kristinai Lapienytei bei Loretai Timukienei, kuri padėjo susigaudyti ne tik Lituanistikos centro archyvų lobiuose, bet ir nepažįstamoje Amerikos aplinkoje; taip pat dr. Indrei Antanaitis Jacobs, Enatai Skrupskelytei, Gediminui Indreikai. Susipažinau su įdomiais žmonėmis, kurie lankydavosi centre.“

LTSC vicepirmininkė Loreta Timukienė

FacebookTweetPin
Dalintis. Facebook Twitter Pinterest LinkedIn Reddit WhatsApp Telegram El. paštas
Ankstesnis straipsnisŠonine ir špinatais įdarytos bulvės
Kitas straipsnis Triufeliai su vafliais

Susiję straipsniai

JAV lietuvių klubas „Alatėja“ geradarius sukvietė į labdaros vakarą

16 gruodžio, 2024

Jonas Dainius Beržanskis: „Dainų rašymas panašus į skulptūros kūrimą“

3 gruodžio, 2024

JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės organizuoja XI Šiaurės Amerikos lietuvių dainų šventę  „Viena šeima – viena tauta“

15 lapkričio, 2024
Palikite komentarą Cancel Reply

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

El. paštas

inekta@gmail.com

© 2025 Žurnalas Lietuvė. Prižiūrima Cyber-Network.eu
  • Apie mus
  • Reklama
  • Kontaktai

Įveskite aukščiau ir paspauskite Enter, kad ieškotumėte. Norėdami atšaukti, paspauskite Esc.