Lietuvių liaudies išmintis byloja: „Blogas tas kareivis, kuris nenori būti generolu.“ Iš tiesų pradėjus dirbti natūralu svajoti apie aukštas pareigas ir atlyginimą. Tačiau retas jaunas darbuotojas suvokia ir lyderiui tenkančią atsakomybę. „Šiuolaikinėse žinių organizacijose vadybinis gebėjimas gerai sustyguoti procesą nebe toks svarbus. Į pirmą vietą iškyla gebėjimas spręsti nestandartines veiklos problemas, kurti profesionalų tinklus ir juose efektyviai veikti, gebėjimas daryti įtaką žmonių elgsenai“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Robertas Jucevičius, lyderystės studijų programos kūrėjas.
Lyderystė – vienas iš labiausiai legendomis apipintų žmogaus gebėjimų. Barackas Obama ir Nelsonas Mandela, Motina Teresė ir Mahatma Gandis, Bilas Gatesas ir Steve‘as Jobsas… Įkvepiančių lyderių sąrašą būtų galima tęsti. Šie žmonės keitė ir keičia pasaulio veidą. Kokios savybės lyderiui pačios svarbiausios? Ar lyderystės išmokstama, ar šie gebėjimai įgimti?
„Jeigu visus pasaulio žmones išrikiuosime į bendrą eilę pagal jų gebėjimus, tie, kurie yra baigę aukštąjį mokslą, atsidurs tarp 20 procentų gabiausiųjų, tačiau visai nebūtinai – tarp labiausiai lydimų sėkmės. Kodėl? Nes labiausiai lydimi sėkmės pasaulio žmonės, be mąstymo gebėjimų, pasižymi ir kitokiais gebėjimais: jie turi geresnius komandinio darbo įgūdžius, yra lankstesni, turi daugiau empatijos, moka daryti įtaką kitiems“, – teigia Ramon Llull universiteto (Ispanija) ESADE verslo mokyklos Lyderystės tyrimų vystymo centro vadovas Joanas Manuelis Batista-Foguetas, neseniai viešėjęs ir KTU. Emocinio intelekto srityje tyrimus atliekantis mokslininkas įsitikinęs, kad lyderystės gebėjimus galima išugdyti.
Vadovas – lyderis ar administratorius?
KTU lyderystės bakalauro programos kūrėjas R. Jucevičius prašo nepainioti lyderystės su vadovo pozicija. Profesoriaus nuomone, lyderiu savo veiklos srityje galima būti ir neturint jokio formalaus statuso.
Kita vertus, kai esi aukšto lygio profesionalas, egzistuoja nemaža tikimybė, jog sulauksi paaukštinimo. J. M. Batista-Foguetas tokią situaciją vadina „degančiomis grindimis“.
„Esu tai matęs daugybę kartų. Pavyzdžiui, gydytojas ekspertas paaukštinamas. Tada ištinka katastrofa“, – pasakoja ispanų mokslininkas, kurio vadovaujamas centras siūlo specialias lyderystės mokymų programas vadovaujamąsias pareigas užimantiems profesionalams.
R. Jucevičius kaip lyderiui būdingus bruožus vardija komunikabilumą, energiją, iniciatyvumą, charizmą, tvirtumą siekiant užsibrėžtų tikslų, pasiryžimą prisiimti atsakomybę už savo sprendimus. „Pati svarbiausia lyderio kompetencija – gebėjimas perteikti kitiems viziją ar tikslus, įtikinti ir pasiekti, kad kiti žmonės entuziastingai jų siektų“, – teigia KTU profesorius.
Lyderystės programos kūrėjo nuomone, blogiausia būna tada, kai profesionalas, tapęs vadovu, mano, jog yra kompetentingesnis už kitus įmonėje dirbančius profesionalus.
„Blogai, jei inžinierius vadovas gamybinėje organizacijoje mano, jog gali atlikti darbą geriau už kitus inžinierius, o vadovas medikas teigia, jog yra geresnis chirurgas ar pediatras už ligoninėje dirbančius gydytojus. Lyderiu toks vadovas netaps, taps tik administratoriumi“, – įsitikinęs R. Jucevičius.
Profesorius siūlo nepamiršti, jog organizacijos aukščiausiojo lygio vadovo kompetencijoje techninių (profesinių) žinių ir gebėjimų reikia tik 5 proc., o visa kita – bendravimo ir konceptualieji gebėjimai.
Gero visiems vadovo nėra
Lyderystės tyrimų centro vadovas J. M. Batista-Foguetas teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje vieno tipo lyderiams vietos nebėra. „Reikia mokėti taikyti pačius įvairiausius lyderystės stilius – sugebėti būti ir autoritariniu, ir bendradarbiaujančiu lyderiu, kai to reikia pagal situaciją. Krizės atveju privalai būti tarsi jachtos kapitonas – vadovauti griežtai, reikalauti laikytis protokolo, kitaip kils panika. Krizei pasibaigus gali būti bendradarbiaujančiu lyderiu, besistengiančiu atpažinti geriausias kiekvieno savybes, siekiančiu ne bausti, o suprasti“, – teigia mokslininkas ir psichologas.
Vadovus (kai kurie iš jų – ir lyderiai) turi kiekviena organizacija – nuo mažos šeimyninės įmonės iki didžiulės tarptautinio verslo korporacijos. Skirtingo lygio veiklai reikia ir skirtingo lygio gebėjimų. „Šeimos versle ar mažoje tradicinio verslo įmonėje pagarbą lemia vieni dalykai, o kūrybinėse organizacijose, stambiose įmonėse ar valdant valstybę – kiti. Tai lemia ir sprendžiamų problemų sudėtingumas, ir atsakomybės laipsnis. Svarbu, kad lyderio bruožai ir kompetencijos būtų adekvatūs situacijai, sprendžiamų problemų sudėtingumui ir pobūdžiui“, – lyderio gebėjimą būti lanksčiam pabrėžia R. Jucevičius.
Pasamdyta voverė geriau nei mokytas šuo
Temperamentas, įgimtos savybės ir gabumai turi įtakos mokantis bet kurių naujų įgūdžių. „Man patinka sakyti, kad kai kada lengviau pasamdyti voverę nei išmokyti šunį įlipti į medį, – juokauja J. M. Batista-Fogueatas. – Kiekvienas turime stipriųjų ir silpnųjų savybių, tačiau, be abejonės, socialinės ir emocinės kompetencijos gali būti ugdomos.“
R. Jucevičiaus manymu, jei žmogus bijo neapibrėžtumo, nestandartinių situacijų, jei siekia aiškiai apibrėžtos ir struktūruotos veiklos, jis vargu ar kada taps lyderiu. Tačiau lyderystės programos kūrėjas įsitikinęs – lyderystės išmokstama, o lyderiu tampama.
„Įgimtos savybės svarbios, todėl vieniems trūkstamus bruožus išsiugdyti lengviau, kitiems – sunkiau. Tačiau ugdymo procese daugiausia lemia tinkamų metodų pasirinkimas. Visi žmonės talentingi, tik reikia parinkti tinkamus jų gabumų ugdymo būdus“, – teigia R. Jucevičius.
KTU profesoriaus teigimu, lyderystės studijų programoje dėmesys proporcingai paskirstomas trims svarbiausioms kompetencijų grupėms: vadybos žinių ir gebėjimų suteikimui, asmenybei ir lyderio savybėms ugdyti ir potencialios veiklos srities, daugiausia verslo, studijoms. Programoje derinami įvairūs studijų metodai, vyksta susitikimai su įvairių sričių lyderiais, mokoma kūrybinio mąstymo ir psichologijos.
„Mokome studentus siekti ambicingų veiklos tikslų, mokėti išskirti prioritetus, gebėti įžvelgti veiklos galimybes, telkti žmones bendrai veiklai, kurti ir palaikyti profesionalų tinklus“, – vardija R. Jucevičius. Tačiau profesorius pabrėžia, jog svarbiausias universitetinių studijų tikslas yra ne tam tikrų absolventų kompetencijų sąrašas, o tikras universitetinis išsilavinimas, kuris leidžia jiems gerai jaustis bet kokioje organizacijoje ar užsiimant bet kokia veikla.
Universitetą baigė pirmoji lyderių laida
Šiemet studijas baigė pirmoji KTU lyderystės bakalauro studijų laida. „Šios studijos padėjo stiprius pamatus augti“, – teigia lyderystės studijų programos absolventė Rūta Mejerovičiūtė.
Lyderystės įgūdžius ir žinias mergina jau spėjo pritaikyti praktiškai – subūrė studentų komandą ir su ja vyko į Silicio slėnį pristatyti verslo idėjos. KTU absolventės teigimu, amerikiečiai žavėjosi idėja studijuoti lyderystę, prašė pasidalyti studijų patirtimi.
Praktiką tarptautinėje įmonėje atlikusi R. Mejerovičiūtė teigia sulaukusi nepaprasto susidomėjimo studijų programa. „Įmonės atstovams mane pristačius kaip lyderystės studentę, neretas su palengvėjimu atsidusdavo: „Pagaliau ir Lietuva subrendo lyderystei“, – šypsosi mergina.
KTU absolventės nuomone, sparčiai kintančiais laikais ypač vertingos yra plačiai pritaikomos kompetencijos ir asmenybės ugdymas.
„Lyderio tikslas – įžvelgti pokyčius, juos perprasti ir drąsiai jais pasinaudoti“, – įsitikinusi R. Mejerovičiūtė.
KTU