Antrojo mažylio besilaukianti maratonininkė Diana Lobačevskė įpročių nekeičia. Dažną popietę sportininkę galima pamatyti viename iš Vilniaus parkų – su sportine apranga, pilvuku ir bėgančią. Nors rezultatų bėgikė šiuo metu nesiekia, jos tempas, atvirai kalbant, pašėlęs. Hamburgo maratono nugalėtojos greitį teko išbandyti šių eilučių autoriui. „Jei nori pasikalbėti, prisidėk prie manęs, nubėgsime kokius 5 kilometrus, pasišnekėsime“, – pasiūlė D. Lobačevskė. Avantiūra pasiteisino. Diana buvo greita, įdomi ir atvira.
Diana, praeiviai Tave lydi žvilgsniais. Nėra įprasta matyti bėgiojančią būsimą mamytę. Tai normalu? Gydytojai leidžia?
Bėgioti galiu. Net atvirkščiai, man to reikia, nes pastaruosius ketverius metus dirbau labai intensyviai, krūviai buvo dideli, todėl, jei vieną dieną imčiau ir nustočiau bėgioti, būtų tikrai negerai. Gydytoja sakė, kad galiu bėgioti, bet saikingai ir atsižvelgdama į savijautą.
Žinoma, pilvukas ir „kengūriškas“ įvaizdis labai pakoregavo mano tempą ir treniruočių intensyvumą. Palyginti su tuo, kaip bėgdavau anksčiau, dabar aš lapnoju, o ne bėgu. Jei bėgčiau, su manimi nelabai suspėtum. Net ir rimtiems bėgikams būtų ką veikti, todėl norinčiųjų su manimi bėgioti nėra daug (juokiasi – aut. past.).
Pilvukas jau didelis. Ar yra numatyta data, kada turėsi sustoti?
Laukiuosi jau septintą mėnesį. Manau, kad bėgiosiu tol, kol jausiu malonumą. Tikrai nieko nedarysiu per prievartą. Kol kas džiaugiuosi kiekviena diena, vis dar įveikiu po 10–12 kilometrų. Kai negalėsiu bėgti – vaikščiosiu, bet kiek čia liko…
Kaip šeimos pagausėjimas pakoreguos Tavo karjerą?
Šeimos pagausėjimas yra natūralus dalykas, kuris mane labai džiugina. Kadangi tai bus mano antroji atžala, nieko netikėta neatsitiks. Neįprasta tik tai, kad dabar turiu daug laisvo laiko, anksčiau tai man buvo prabanga. Kalbant apie tolesnę ateitį, bėgiojau, bėgioju ir bėgiosiu. Kiek bėgiosiu, nežinau. Kol gerės rezultatai, tikrai nesitrauksiu, nes bėgimas man yra didžiausias malonumas. Šiuo metu galvoju apie olimpines žaidynes. Ir ne vienas (juokiasi – aut. past.).
Kada vėl tikiesi įveikti 42 kilometrus?
Gimdymas numatytas gegužės pabaigoje. Pradėti sportuoti galėsiu praėjus mėnesiui po gimdymo. Tai ir ketinu padaryti. Aišku, pirmoje treniruotėje nepulsiu bėgti maratono. Pradėsiu nuo mažų krūvių, pamažu išsijudinsiu, sustiprėsiu, o tada bus matyti, kada galėsiu bėgti visus tuos nuostabiuosius 42 kilometrus (juokiasi – aut. past.).
Gal jau žinai ir pirmojo oficialaus starto datą?
Kada bus pirmas oficialus startas, dar tikrai nežinau. Tačiau Vilniaus maratone dalyvauti norėčiau. Darysiu viską, kad iki šių varžybų susigrąžinčiau gerą formą. Žinau, kad laiko pasiruošti bus nedaug, bet šiemet ir neketinu persistengti. Viską darysiu savo malonumui, derindama motinystę su bėgimu. Tokie yra mano norai, tikslai ir siekiai.
Papasakok, kaip šventi savo pergales.
Man šventė yra pačios varžybos. Po varžybų važiuoju namo ilsėtis ir pabūti su šeima, kuri būna pagaminusi skanią vakarienę. Man, kaip ir kiekvienam sportininkui, pasiruošimo metu tenka aukoti šeimai skirtą laiką. Tad visas savo pergales, džiaugsmo akimirkas ir mažą dalelę liūdesio po prasto pasirodymo parsinešu namo ir dalijuosi tuo su ja.
Kartą švenčiau savo pasirodymą olimpinėse žaidynėse, bet supratau, kad šokiai, klubai ir vakarėliai iki ryto – ne man. Man labiau patinka savo pasirodymus švęsti su šeima.
LLAF informacija
Nuotraukos Elijaus Kniežausko