Pristatydama naujų mokslo metų naujienas, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžia visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarbą įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Pasak ministrės, geriausių rezultatų keičiant ir atnaujinant bendrojo ugdymo planus ir turinį bus pasiekta tik visai bendruomenei veikiant kartu.
„Analizuojant švietimo būklę akivaizdu, kad bendrojo ugdymo sistemoje pokyčiai būtini. Per ilgą laiką susikaupusios problemos ir ydos kelia visuomenės nusivylimą, nepasitikėjimą. Tai skaudina gerai dirbančius švietimo žmones. Tačiau nėra vienos piliulės, kurią išgėrus staiga pagerės ugdymo kokybė. Tai bendras ministerijos, savivaldybių, mokyklų, mokytojų, mokyklų bendruomenių nuoseklus darbas. Tikiuosi, kad šie metai tokie ir bus: dirbsime išvien, o ne skirtingomis kryptimis, kaip Ezopo pasakėčioje“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė J. Petrauskienė.
Nuo rugsėjo 1 d. visose šalies mokyklose bus įgyvendinama bent po vieną patyčių ir smurto ar kitą prevencinę programą. Taip pat mokykloms suteikiama laisvė kūrybiškiau organizuoti ugdymą, stiprinama mokymosi pagalba prasčiau besimokantiems vaikams.
„Privalome įveikti didžiausius švietimo skaudulius – plačiai paplitusias patyčias ir prastėjančią ugdymo kokybę. Mokinių pasiekimai ne tik gerokai atsilieka nuo pirmaujančių, švietimo madas diktuojančių šalių, bet ir vis labiau tolsta nuo mūsų kaimynių. Švietimas prasilenkia su visuomenės lūkesčiais: vis dar kalame akademines žinias, nors šiuolaikiniam ir ateities žmogui šalia pamatinių gebėjimų – raštingumo, skaičiavimo ir gamtos mokslų gebėjimų – labai svarbus yra kūrybingumas, kritinis mąstymas, gebėjimas bendradarbiauti ir spręsti problemas, pilietiškumas, informacinių technologijų ir finansinis raštingumas. Per vienerius metus sunku iš esmės pertvarkyti sistemą, bet žengiame didelius žingsnius“, – sakė J. Petrauskienė.
Ministrė pabrėžia, kad ir vaikai, ir mokytojai mokykloje turi jaustis saugiai. Ugdymas turi būti kokybiškas, įtraukiantis mokinius, besiremiantis praktine veikla.
Emocinis saugumas
Nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Iki šiol tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų. Nuo šio rugsėjo valstybės lėšomis mokyklose bus finansuojama 14 prevencinių programų. Programoms mokyklose įgyvendinti, pedagogams mokyti skiriamas papildomas finansavimas: iš ES paramos iki 2020 metų beveik 2 mln. eurų, papildomai nuo 2018 m. pradžios – dar 1 mln. eurų.
Naujos ugdymo programos
Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. Programa orientuota į stipresnį raštingumo ugdymą.
10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma daugiau pradinių mokyklų. Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį planuojama 2020 m.
Kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa aukštesnių klasių mokiniams.
Taip pat stiprinamas medijų ir informacinis raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.
Svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai
Nuo rugsėjo 1 d. neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia ir galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.
Pirmą kartą oficialiai įskaitoma socialinė ir pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val., bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.
Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.
„Tai pirmieji žingsniai link naujos vertinimo sistemos – kaupiamojo balo, kai svarbūs ne tik formalūs akademiniai pasiekimai, bet ir bendra mokinio veikla“, – sako ministrė.
Pagalba mokiniams
Ministrė pabrėžia laiku suteikiamos pagalbos kiekvienam mokiniui svarbą. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, taip pat jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba – ne tik per pamokas, bet ir per konsultacijas, kurioms skiriamos papildomos 3 val. Mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namie, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje.
Dabar vyksta visos dienos mokyklos koncepcijos ir finansavimo modelio parengimo darbai. Siekiama sukurti tokį mokyklos modelį, kur mokiniai turiningai praleistų laiką po pamokų, užsiimtų neformalaus švietimo veiklomis.
Parama mokykloms
Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, diodiniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.
Ugdymo metodams atnaujinti, inovatyvioms mokymo formoms diegti skiriama beveik 5 mln. Eur ES paramos lėšų. Lėšos pagal mokyklų pateiktas paraiškas bus skiriamos šiais mokslo metais.
Šiemet atnaujinamos 52 mokyklos. 2017 m. baigiamas statyti Riešės gimnazijos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus priestatas, kuriame įsikurs 4-os ikimokyklinio ugdymo grupės ir 9-os pradinio ugdymo klasės.
ŠMM nuotr.