Pasaulyje net 15 procentų besilaukiančių moterų nustatomas gestacinis diabetas – būklė, kurios metu nėščiosios organizme aptinkamas angliavandenių apykaitos sutrikimas. Pasak gydytojos akušerės-ginekologės Mildos Jaržemskienės, nors liga paprastai neturi jai būdingų simptomų, gali pakenkti tiek būsimai mamai, tiek besiformuojančiam ir augančiam vaisiui. Dėl šios priežasties itin svarbi ankstyva diagnostika ir nėščiosios gyvenimo būdo pokyčiai.
Nėštumo metu moterų organizme padidėja insulino poreikis. Nėščiųjų, arba gestacinis, diabetas atsiranda tuomet, kai organizmas išskiria nepakankamai insulino, kuris kontroliuoja gliukozės kiekį kraujyje. Gydytoja M. Jaržemskienė tikina, kad pastaruoju metu šios ligos atvejų pasaulyje nuosekliai daugėja, o pagrindinės to priežastys – antsvorio ir nutukimo paplitimas, pasikeitę diagnostikos kriterijai ir gerėjanti nėščiųjų priežiūra.
Diagnozuoti nesunku
Nėščiųjų diabetas įprastai neturi jokių akivaizdžių požymių, o kai kuriuos simptomus nesunku supainioti ir su įprasta nėštumui savijauta – sergančiąją gali kamuoti dažnas šlapinimasis ar nuovargis, o kitais atvejais atsiranda ir specifinių simptomų – troškulys, burnos džiūvimas. Gydytoja tikina, kad diagnozuoti ligai specialių tyrimų nereikia – nėščiųjų diabetas nustatomas pirmojo vizito pas akušerį-ginekologą metu, tiriant cukraus kiekį (glikemiją) kraujyje.
„Jei cukraus kiekis kraujyje viršija 5,1 mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas ir moteris siunčiama pas endokrinologą konsultacijos. Jo konsultacijos metu aptariama glikemijų savikontrolė, mitybos ir gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Visoms nėščiosioms, kurioms pirmo vizito metu nebuvo nustatytas nėščiųjų diabetas, 24–28 nėštumo savaitę atliekamas gliukozės tolerancijos mėginys. Jei randamas bent vienas padidėjęs rodiklis – diagnozuojama ši liga“, – sako M. Jaržemskienė.
Nustačius nėščiųjų diabetą, nėščiosioms, anot gydytojos, išsigąsti ir nerimauti nereikia, nes daugumos moterų nėštumas būna sklandus. Didesnė komplikacijų rizika atsiranda tuomet, jei nėščiųjų diabetas nediagnozuojamas visai arba blogai kontroliuojamas, jei moteris nesilaiko akušerio-ginekologo ar endokrinologo rekomendacijų.
„Nėštumo metu moterys prižiūrimos specialistų komandos – akušerio, akušerio-ginekologo, endokrinologo, o esant reikalui ir dietologo. Besilaukiančioms dažniau atliekamas ultragarsinis vaisiaus tyrimas, kuriuo įvertinamas vaisiaus augimas ir vaisiaus vandenų kiekis“, – tikina specialistė.
Didesnė rizika – turinčioms antsvorio
Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas sumažina naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką. Gydytoja pabrėžia ir fizinio aktyvumo svarbą. Jei nėra nėštumo būklių, ribojančių fizinį krūvį, rekomenduojamos vidutinio intensyvumo treniruotės ar lengvas fizinis aktyvumas gamtoje.
Anot M. Jaržemskienės, didesnę riziką susirgti nėščiųjų diabetu turi vyresnės nei 35 metų moterys, taip pat tos, kurios turi antsvorio, moterys, anksčiau gimdžiusios daugiau nei 4 kg sveriančius naujagimius, taip pat tos, kurių šeimoje buvo ar yra sergančių cukriniu diabetu.
„Jei nėščiajai nustatomi padidėję glikemijos rodikliai, endokrinologas sprendžia dėl gydymo insulinu. Svarbu suprasti, kad insulinas skiriamas tik nėštumo laikotarpiu. Gliukozė iš motinos kraujo lengvai pereina per placentą ir stimuliuoja vaisiaus kasą, kuri išskiria daugiau insulino ir stimuliuoja vaisiaus augimą. Vaisiaus, kuris gamina daugiau insulino, kraujyje po gimimo gali būti mažas gliukozės kiekis, todėl naujagimiui gali prireikti specializuotos pagalbos. Esant indikacijoms, gydant insulinu išvengiama galimų nėščiųjų diabeto komplikacijų vaisiui – makrosomijos, sulėtėjusio vaisiaus plaučių brendimo. Be to, laikantis visų rekomendacijų išvengiama ir rizikos pačiai gimdyvei – padidėjusio kraujo spaudimo, padidėjusio vaisiaus vandenų kiekio“, – sako gydytoja.
M. Jaržemskienės teigimu, sergant šia liga rekomenduojama gimdyti 38–41 nėštumo savaitę, tačiau kiekvienai nėščiajai sudaromas individualus gimdymo planas. Gydytoja pabrėžia, jog moterims, sirgusioms nėščiųjų diabetu, atsiranda 7 kartus didesnė rizika per 5–15 metų po nėštumo susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu. Todėl, praėjus 6–12 savaičių po gimdymo, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti gliukozės tolerancijos mėginį.
„Sėkmingai nėštumo ir gimdymo baigčiai svarbiausia yra gliukozės kiekio kraujyje sekimas ir korekcija pagal endokrinologų nurodymus – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir mankšta. Kilus klausimų, visada reikėtų tartis ir konsultuotis su prižiūrinčia specialistų komanda. Mūsų tikslas bendras – sklandus nėštumas, sėkmingas gimdymas, sveika mama ir naujagimis“, – priduria M. Jaržemskienė.