Skaudūs nudegimai, greičiau senstanti oda ar netgi odos vėžys – tai dažniausiai įvardijami neatsargaus buvimo saulėje padariniai. Tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė teigia, kad nesaikingas deginimasis saulėje be apsaugos priemonių kai kuriems gali išprovokuoti ir vitiligo ligą, lydimą baltų bei dažnai besiplečiančių dėmių ant odos. Ji dalinasi patarimais, kaip apsisaugoti nuo jų ir ką daryti nespėjus joms užkirsti kelio.
Baltmė – kas tai?
Baltmė – taip Lietuvoje dažnai vadinama vitiligo liga, pasireiškianti išnykusia pigmentacija odoje, pasakoja „Eurovaistinės“ farmacininkė J. Deksnienė. Anot jos, nuo pat pradžių ligą išduoda atsiradusios baltos dėmės skirtingose kūno vietose, kurios dažnu atveju gali ir išsiplėsti.
„Baltmė gali atsirasti dėl daug priežasčių, o pačios dažniausios – tai sutrikę autoimuniniai procesai, paveldimumas ir įvairios odos traumos, tarp kurių neretai įvardijamas ir sunkus nudegimas saulėje. Jeigu dėl to kalta pastaroji priežastis – galimas atvejis, kad baltas dėmes žmogus pamatys dar tą pačią vasarą po skausmingo nusvilimo. Dažniausiai baltmė pasireiškia aplink akis, lūpas, taip pat ant pėdų ir plaštakų“, – pasakoja J. Deksnienė.
Vaistininkė priduria, kad nors ši liga nėra gyvybiškai pavojinga, ji gali neigiamai paveikti sergančiojo žmogaus emocinę ir psichologinę būklę. Baltme susirgę žmonės dažnai praranda pasitikėjimą savimi dėl įvairiausiose kūno vietose atsiradusių baltų dėmių, taip pat jaučia nerimą, kad jos gali dar labiau išsiplėsti.
Pavojingiausi – pirmi saulės spinduliai
Prasidėję vasariški orai, kada pagaliau stipriai kaitina saulė ir temperatūra vis kyla, skatina žmones intensyviau džiaugtis saulės voniomis. Todėl vaistininkė pastebi, kad skausmingi odos nudegimai ypač padažnėja vasaros pradžioje, kai daugumos oda tik pirmąkart po ilgo laiko susiduria su saule.
„Skausmingas odos nudegimas – tik viena neatsargaus buvimo saulėje pasekmė. Svarbu nepamiršti, kad odos apsauga svarbi ne tik vasaros pradžioje ar visą šį sezoną, bet ir ištisus metus. Apsaugines SPF priemones reikia teptis kasdien, bent 30 minučių prieš išeinant iš patalpos, pakartotinai tai daryti kas 2‒3 valandas. Tai gali apsaugoti nuo baltmę išprovokuojančių nudegimų, taip pat nuo greitesnio odos senėjimo ir melanomos“, – pasakoja J. Deksnienė.
Ką daryti vos tik pastebėjus baltmę?
Anksti pradėtas baltmės gydymas gali numalšinti odos ar sisteminius uždegimus, dėl kurių atsirado baltų dėmių, bei sugrąžinti odos pigmentaciją šiose vietose, pasakoja vaistininkė. Baltmė gali būti gydoma specialiais tepamais vaistais, kartais skiriamas ir geriamų vaistų gydymas, kartais taikoma fototerapija.
„Susirgus baltme svarbu dar stipriau saugoti savo odą nuo saulės. Tam geriausiai gali padėti priemonės su SPF 50 ar dar didesniu apsauginiu filtru. Taip pat galima papildomai rūpintis savo organizmu iš vidaus – šalia gydytojo paskirto gydymo vartoti tokius vitaminus ir maisto papildus kaip vitaminai D, C, B12, taip pat varis, folio rūgštis ir ginkmedžių lapų ekstraktas“, – pasakoja farmacininkė.