Vieniems žmonėms dažniau karšta, kitiems – šalta. Vaistininkai sako, kad į šiuos pojūčius nereikėtų numoti ranka, mat tai organizmo siunčiamas signalas apie sveikatą.
„Moterims dėl estrogenų įtakos, klampesnio kraujo būna šalta dažniau nei vyrams. Taip pat, šilta ar šalta, gali priklausyti nuo žmogaus amžiaus, svorio, gyvenimo bei miego ritmo, mitybos įpročių, psichinės sveikatos. Liūdniems, jaučiantiems įtampą žmonėms dažniau būna šalta. Raumeningesniam kūnui visada šilčiau, nes raumenų darbas generuoja šilumą, o riebalinės ląstelės ją sulaiko“, – komentuoja vaistininkė Raimonda Truncė.
Kiekvieno termoreguliacija individuali
Vaistininkė pasakoja, kad žmonės yra šiltakraujai, dėl to gali savo kūno temperatūrą reguliuoti patys, nepriklausomai nuo aplinkos. Esant vėsiai aplinkai, žmonių kraujagyslės susitraukia, taip atiduodamos mažiau šilumos į aplinką, o esant šiltam orui išsiplečia, taip išspinduliuodamos šilumą į aplinką – tai vadinama termoreguliacija.
„Kiekvieno žmogaus termoreguliacija yra individuali. Ji priklauso nuo prigimties, kraujagyslių būklės bei kitų galimų sveikatos sutrikimų. Šilumos reguliavimas prasideda smegenyse – pagumburyje, kuriame yra tam tikrų branduolių, susijusių su organizmo temperatūros reguliavimu, ir yra valdomas hormonų. Būtent skydliaukės hormonai padeda reguliuoti temperatūrą ir medžiagų apykaitą. Todėl jei žmogui nuolat šalta, jis jaučia nuovargį ar pradėjo gausiai slinkti plaukai bei lūžinėti nagai, vertėtų atkreipti dėmesį į skydliaukę ir atlikti kraujo tyrimą TTH kiekiui nustatyti“, – aiškina R. Truncė.
Kiekvieno žmogaus temperatūrinis komforto lygis taip pat gali būti skirtingas. Moterys patogiau jaučiasi aukštesnėje temperatūroje nei vyrai. Standartinė rekomenduojama temperatūra siekia 21 °C, o santykinis oro drėgnumas – 50 proc.
„Kai vieni nuolat šąla, kitus žmones kankina karščio bangos. Jos gali kamuoti esant stresinei situacijai, pakilus kraujospūdžiui, sutrikus skydliaukės veiklai, o moterims – menopauzės periodu. Visgi dažniausi vaistinėje girdimi pacientų nusiskundimai yra šąlančios bei tirpstančios galūnės“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
„Man nuolat šalta – ką daryti?“
Nuolatinis šalčio jausmas, anot R. Truncės, gali kankinti ir dėl mažakraujystės, t. y. dėl žemo hemoglobino kiekio kraujyje. Simptomai labai panašūs kaip ir skydliaukės hormonų sutrikimų atveju, tik dar prisideda galvos svaigimas staiga pasisukus ar atsistojus. Dažnai pacientai tai įvardija kaip „žvaigždutes akyse“.
„Vienas iš pagrindinių periferinės kraujotakos sutrikimams būdingų simptomų – ne tik galūnių šalimas, bet ir protarpinis tirpimo jausmas. Taip pat dar vertėtų paminėti Reino ligą – tai sutrikimas, kai rankų ar kojų pirštai pabąla, ima melsti sušalus. Rankų šalimas, dar kitaip vadinamas ledinių rankų sindromu, dažniau vargina rūkančius žmones, nes nikotinas sukelia kraujagyslių spazmus“, – vardija ji.
Vaistininkės teigimu, ne visi nusiskundimai dėl šąlančių galūnių būtinai signalizuoja apie sveikatos sutrikimus. Galūnės gali šalti ir dėl per mažo maisto kiekio, kurio neužtenka patenkinti energiniams organizmo poreikiams, per didelio sėslumo ar tiesiog sumažėjusio kraujospūdžio. Tai leidžia lengvai išspręsti padidintas fizinis aktyvumas, dažnesnės pertraukėlės darbo metu, stengiantis nors minimaliai pajudėti, kad suaktyvėtų kraujotaka, taip pat subalansuota mityba.
„Šąlant galūnėms dėl sutrikusios periferinės kraujotakos, rekomenduojama naudoti plečiančius preparatus, vieni iš tokių – augalinės kilmės preparatai, į kurių sudėtį įeina standartizuotas ginkmedžių ekstraktas. Taip pat galima naudoti tepalus ar kremus, kurių sudėtyje yra pipirų, nes kaitinamasis efektas pagerina kraujotaką bei sušildo. Dar vienas variantas – galūnių dirginimas. Pacientams patariame mūvėti natūralios šiurkštesnės vilnos pirštines ir kojines, atlikti masažus ar glostymus, naudoti masažinius kilimėlius. Dirginant odos nervines galūnes, kraujas ima geriau plūsti į smulkesnes kraujagysles. Galima naudoti ir šildančius eterinius aliejus, tokius kaip imbiero ar cinamono“, – rekomenduoja R. Truncė.
Esant mažakraujystei, pirmiausia rekomenduojama visavertė bei subalansuota mityba, taip pat geležis, folio rūgštis bei vitamino B12 preparatai. Visų šių medžiagų gausu kepenėlėse, raudonojoje mėsoje, virtuose moliuskuose, lašišoje, pupelėse, granatų vaisiuose. Anot vaistininkės, kai kuriems pacientams pasiūloma ir jodo turinčių produktų ar preparatų.