Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) rengiamame Pasaulio religijų parlamente („Parliament of the World‘s Religions“) Lietuvos „Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė pristatys „Romuvą“, kuri tęsia senąsias baltų dvasines tradicijas.
I. Trinkūnienė oficialiai pakviesta Pasaulio religijų parlamente atstovauti ne tik Lietuvoje veikiančiai senovės baltų religinei bendrijai, bet ir visoms senosioms (arba pagonių) Europos religinėms bendrijoms ir kalbės visų jų vardu.
Pasaulio religijų parlamentas yra seniausias, didžiausias ir daugiausia tikėjimų ir religinių tradicijų apimantis tokio pobūdžio renginys. Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla kas 5 metus. Posėdžiai jau vyko Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija). Šiame – penktajame – parlamente bus aptariamos pasaulį kamuojančios problemos: karai, terorizmas, neapykanta, klimato pokyčiai, didėjantis atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžiai gyvenančiųjų, religijų ir tautų bendradarbiavimas siekiant gėrio ir žmoniškumo.
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė teigia: „Man didelė garbė atstovauti „Romuvai“ – mūsų religinei bendrijai – tokiame dideliame religijų sambūryje. Tai svarbus mūsų „Romuvos“ veiklos pripažinimas. Į Pasaulio religijų parlamentą suvažiuoja pagrindinių religijų atstovai iš viso pasaulio. Pirmajame, kuris buvo surengtas daugiau nei prieš šimtą metų, kalbėjo ir įžymusis indų mąstytojas Vivekananda. Manau, kad dalyvavimas parlamente yra galimybė parodyti taikaus sugyvenimo ir bendradarbiavimo svarbą pasaulyje vykstančių konfliktų akivaizdoje, savąja kalba ginti vertybes, kurios yra svarbios visai žmonijai.“
„Romuva“, kaip senovės baltų religinė bendrija, buvo oficialiai įregistruota Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir nuo 1992 metų jau vienija kelias dešimtis bendruomenių. Statistikos duomenimis, senosios baltų religijos pasekėjų – romuvių – nuolat daugėja. Romuviai švenčia tradicines kalendorines ir šeimos šventes, bendruomenių vaidilos atlieka metinių švenčių, jungtuvių, krikštynų ir laidotuvių apeigas pagal baltų papročius.
Inija Trinkūnienė
V. Daraškevičiaus nuotr.