Neabejojama, kad taisyklinga ir sveika mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimių adaptaciją bei gerą kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę. Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės ir socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas – vienintelis tinkamas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Moksliniais tyrimais išsiaiškinta, kad suaugusieji, tinkamai maitinti kūdikystėje, rečiau serga lėtinėmis ligomis (kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir kt.).
Motinos pieno svarba kūdikiui
Įrodyta, kad žindymas ir motinos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą. Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugybės ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą. Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.
Teigiamai veikia motinos sveikatą
Žindymas teigiamai veikia ir motinos sveikatą. Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.
Žindymas ypatingas ir tuo, kad teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje.
Patariama žindyti iki 2 metų
Kūdikiai auga labai greitai, dėl to jų maisto poreikis sparčiai kinta. Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus. Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti. Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinis žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau, pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas kūdikiui turi ir toliau išlikti pagrindinis energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltinis. Papildomo maitinimo tikslas – ne pakeisti, o papildyti motinos pieną maistingais produktais, nes vien motinos pieno antrąjį gyvenimo pusmetį daugumai kūdikių jau nebeužtenka. Pirmųjų metų gale motinos pieno kiekis turėtų patenkinti nuo trečdalio iki pusės paros energijos poreikio. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondo (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir pataria žindyti iki 2 metų, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.
Dirbtiniai mišiniai neprilygsta motinos pienui
PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika mažėja visame pasaulyje ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Vis dėlto jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Todėl dirbtinis kūdikių maitinimas turi būti išimtis.
Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausia nulemia motinų nenoras žindyti, psichosocialinės priežastys, nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. PSO ir UNICEF, atsižvelgdami į šią problemą, 1991 metais paskelbė visuotinę naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, prie jos 1993 metais prisijungė ir Lietuva. Šia iniciatyva siekiama saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą bei įtvirtinti, skatinti, remti ir saugoti kūdikių žindymą sutelkiant dėmesį į Naujagimiams palankių ligoninių tinklo plėtrą. Gimdymo namuose, akušerijos skyrius turinčiose ligoninėse ir motinystės centruose dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai turi diegti naujausius sveikatos priežiūros standartus, metodus, informuoti ir mokyti tėvus, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, bei remti ir plėtoti šią praktiką.
Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti diegiami Tarptautinio motinos pieno pakaitalų rinkodaros kodekso reikalavimai ir užtikrinama kūdikių ir mažų vaikų žindymo apsauga, rėmimas ir skatinimas suteikiant atitinkamą objektyvią, mokslinę informaciją ir patarimų sveikatos priežiūros darbuotojams atsižvelgiant į jų pareigas. Jose neturi būti reklamuojami motinos pieno pakaitalai, žindukai ir kiti dirbtiniam maitinimui skirti gaminiai, platinama gamintojų ar platintojų medžiaga, išskyrus informacinę ar mokomąją medžiagą ir jos naudojimui reikalingą įrangą, kuri nemenkintų žindymo.
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiams ir labai svarbus motinų sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius.
Motinų teisės darbe
Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama – suteikiamos mokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo.
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną. Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas tris valandas suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieni metai. Būtų labai gerai, kad dirbanti mama galėtų pasiimti į darbą savo kūdikį arba į darbo vietą mažylį galėtų kas nors atvežti.
Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą. PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1–7 dienomis, metu paskelbė šūkį – „Žindymas ir darbas – tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ignė Baltušytė
Daugiau informacijos apie žindymą galima rasti www.smlpc.lt, www.who.org, www.pradzia.org